Jurgis I

Hanoverio kurfiursto Ernesto Augusto ir Anglijos karaliaus Jokūbo I vaikaitės Pfalco kunigaikštytės Sofijos sūnus. Paveldėjo D. Britanijos sostą pagal 1701 m. vad. Nuraminimo aktą, kuriuo siekta neleisti užimti sosto katalikams Stiuartams. Ministrais tvirtindavo tik vigus (daugiausia dėl bendro priešiškumo torių vyriausybės 1713 m. Utrechto taikai su Prancūzija). Jurgis I buvo nepopuliarus (menkai mokėjo anglų kalbą, per daug domėjosi Hanoverio reikalais), bet jo teisė į sostą nebuvo rimtai kvestionuojama; Stiuartų šalininkų jakobitų sukilimas (1715 m.) ir sąmokslas (1719 m.) tik sustiprino jo padėtį. Daugiausia Jurgis I rūpinosi kariuomene ir užsienio politika – 1718 m. padėjo suburti D. Britanijos, Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sąjungą, vadinamąjį Keturių aljansą, nukreiptą prieš Prancūziją ir Ispaniją, kuri po 1701–1714 m. Ispanijos įpėdinystės karo siekė atgauti prarastas teritorijas.^[1]

Žmona: nuo 1682 m. lapkričio 21 d. (skyrybos 1694 m. gruodžio 28 d.) Sofija Dorotėja Braunšveig-Liuneburg (1666 m. rugsėjo 15 d. – 1726 m. lapkričio 13 d.), hercogo Jurgio II Vilhelmo Braunšveig-Liuneburg duktė. Jiem gimė du vaikai:

• Jurgis Augustas (1683 m. lapkričio 10 d. – 1760 m. spalio 25 d.), Jungtinės Karalystės ir Airijos karalius (Jurgis II), Braunšveig-Liuneburgo kurfiurstas;
• Sofija Dorotėja (1687 m. kovo 16 d. – 1757 m. birželio 28 d.), ištekėjo už Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I, Frydricho II motina.

Pas Jurgį I taip pat buvo trys nesantuokinės dukterys nuo meilužės Meliuzinos fon der Šulenburg:

• Ana-Luiza-Sofija (1692–1773),
• Petronelė Melizina (1693–1778) ir
• Margarita-Gertrūda (1701–1728).