Justus von Liebig

Justas fon Lybigas
vok. Justus von Liebig
Gimė1803 m. gegužės 12 d.
Darmštatas, Hesenas-Darmštatas, Šventoji Romos imperija
Mirė1873 m. balandžio 20 d. (69 metai)
Miunchenas, Bavarijos karalystė, Vokietijos imperija
TėvasJohanas Georgas Lybigas
MotinaMarija Karolina Miozer
Sutuoktinis (-ė)Henrietė Moldenhauer (1826-1873)
VaikaiGeorgas (1827–1903)
Agnes (1828–1862)
Hermanas (1831–1894)
Johanna (1836–1925)
Marie (1845–1920)
Veiklamokslininkas
SritisBiologinė chemija, organinė chemija
OrganizacijosGyseno universitetas
Miuncheno universitetas
Išsilavinimasdoktorantūra
Alma materBonos universitetas

Erlangeno universitetas

Doktorant. vadovasKarlas Vilhelmas Gotlobas Kastneris
Žymūs studentaiCarl Schmidt

Nikolay Zinin
Victor Regnault
Carl von Voit
Hermann von Fehling
Hermann Franz Moritz Kopp
August von Hofmann
Lyon Playfair
Emil Erlenmeyer
Heinrich Ritthausen
Moritz Traube
Adolph Strecker
Wilhelm Henneberg
August Kekulé
Seras Benjamin Collins Brodie
Augustus Voelcker
Julius Eugen Schlossberger
Carl Vogt
Max Joseph von Pettenkofer

Žinomas (-a) užŽemės ūkio chemija
Analitinė chemija
Biochemija
Organinė chemija
Benzilo rūgšties pertvarkymas
Lojančio šuns reakcija
Degimo analizė
Fermentacijos teorija
Minimumo dėsnis
Lybigo kondensatorius
Lybigo procesas
Rūgščių teorija
Kaliaparatas
Mėsos ekstraktas
Organokatalizė
Augalų mityba
Sidabrinimas
Mielių ekstraktas
Žymūs apdovanojimai

Alberto medalis (1869)

VikitekaJustus von Liebig

Justas Fraiheris fon Lybigas (Justus Freiherr von Liebig, 1803 m. gegužės 12 d. – 1873 m. balandžio 20 d.) – Vokietijos mokslininkas, daug prisidėjęs prie žemės ūkio ir biologinės chemijos mokslų ir laikomas vienu organinės chemijos mokslo pradininkų.[1] Būdamas Gyseno universiteto profesoriumi, jis sukūrė šiuolaikinį į laboratoriją orientuotą mokymo metodą, dėl to yra laikomas vienu didžiausių visų laikų chemijos mokytojų.[2] Taip pat vadintas „trąšų pramonės tėvu“ – pabrėžė azoto ir mikroelementų svarbą augalų mitybai, suformuluodamas minimumo dėsnį, anot kurio augalų augimas priklauso nuo mažiausio maistinių medžiagų išteklio (ribojančio veiksnio), o ne viso turimų išteklių kiekio.[3] Taip pat sukūrė jautienos ekstrakto gamybos procesą[4] ir, Lybigui sutikus, buvo įkurta įmonė, pavadinta „Lybigo mėsos ekstrakto kompanija“ (angl. Liebig Extract of Meat Company), išnaudojusi Lybigo išradimą praktiškai ir vėliau pristačiusi jautienos sultinio kubelį Oxo. Taip pat išpopuliarino ankstesnį išradimą garams kondensuoti, vadinamą Lybigo kondensatoriumi.[5]

Šaltiniai