Kūrybiškumas
Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti problemas. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Manoma, kad kūrybiškumas ne visada susijęs su dideliu intelektu.[1]
Apibrėžimas
Kūrybingumo mokslinio tyrimo santraukoje Michaelas Mumfordas pasiūlė tokį apibrėžimą: „Per pastarąjį dešimtmetį, atrodo, mes pasiekėme bendrą susitarimą, kad kūrybiškumas reiškia naujų, naudingų produktų gamybą“ (Mumford, 2003, 110 p.), [2] arba Robert Sternberg žodžiais tariant, tai yra gamyba „kažko originalaus ir vertingo“ [3]. Įvairių autorių apibrėžtys labai skyrėsi, išskyrus šiuos bendruosius bendrumus: Peter Meusburger mano, kad literatūroje galima rasti daugiau kaip šimtą skirtingų analizių.[4] Kaip pavyzdį, vienas apibrėžimas, pateiktas Elliso Paulo Torenso apibūdino kūrybą kaip "problemą, trūkumus, žinių spragas, trūkstamus elementus, nesuderinamumus ir pan., sunkumų nustatymą, sprendimų ieškojimą, spėjimų kūrimą arba hipotezių apie trūkumus formavimąsi: šių hipotezių bandymas ir pakartotinis testavimas, galbūt jų modifikavimas ir pakartotinis testavimas ir galiausiai rezultatų perdavimas. " [5]
Aspektai
Kūrybiškumo teorijos (ypač tyrimai, kodėl kai kurie žmonės yra labiau kūrybingi nei kiti) daugiausia dėmesio skyrė įvairiems aspektams. Dominuojančia teorija yra Mel Rhodes taip vadinama „keturių P“ teorija – procesas, produktas, asmuo (person) ir vieta (place).[6] „Proceso“ fokusavimas parodomas kognityviuose požiūriuose, kurie bando apibūdinti minties mechanizmus ir kūrybinio mąstymo metodus. Teorijos, kuriomis remiamasi skirtingo, o ne konvergenuojančio mąstymo (pvz. Guilford) arba kūrybinio proceso aprašymas (pvz. Wallas) yra visų pirma kūrybinio proceso teorijos. „Kūrybiškas“ produktas dažniausiai būna kūrybiškumo (psichometrijos) ir kūrybinių idėjų, įtvirtintų kaip sėkmingos memetikos, vertinimas.[7] Psichometrinis požiūris į kūrybiškumą rodo, kad kūrybiškumas taip pat apima gebėjimą gaminti daugiau.[8]Kūrybiškos „asmenybės“ pobūdis akcentuoja bendresnius intelektinius įpročius, tokius kaip atvirumas, idėjų generavimas, autonomija, kompetencija, tiriamasis elgesys ir kt. „Vietos“ dėmesio centre atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis klesti kūrybingumas, pvz., autonomijos laipsnis, galimybės naudotis ištekliais. Kūrybinis gyvenimo būdas dažnai yra apibūdinamas kaip nustatytų normų neatitinkantis požiūris ir elgesys, taip pat lankstumas.[8]
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
 | Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |