Kalgurlis

1893 m. būsimo miesto apylinkėse radus aukso, netrukus įkurtos aukso ieškotojų gyvenvietės Kalgurlis ir Boulderis. 1896 m. iki Kalgurlio nutiestas siaurasis geležinkelis iš Perto, 1903 m. – 560 km ilgio vandentiekis iš Manderingo užtvankos netoli Perto. 1901 m. Kalgurlyje gyveno 6652, Boulderyje – 4601 gyventojas. Kartu sudėjus tai buvo trečias pagal dydį Vakarų Australijos miestas po Perto ir Frimantlo.^[4][5] 1917 m. baigtas tiesti Transaustralijos geležinkelis iš Kalgurlio į Port Ogastą Pietų Australijoje, sujungęs Kalgurlį ir Pertą su rytinėmis Australijos valstijomis.

1989 m. sujungus keletą mažesnių požeminių kasyklų, įrengta viena didelė, atvira aukso kasykla, dabar žinoma Super Pit pavadinimu. Tais pačiais metais abu miestai sujungti į vieną Kalgurlio-Boulderio miestą. 2010 m. balandžio 20 d. miestas patyrė 5,0 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę, buvo apgadinti pastatai, sustabdyti kasybos darbai.^[6]

Kalgurliui būdingas pusdykumių klimatas su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Vidutinis kritulių kiekis per metus siekia 260 mm. Vidutinė aukščiausia temperatūra sausio mėnesį – +33,6 °C, dažnos temperatūros virš +40 °C, kai pučia karšti, sausi šiaurės-šiaurės rytų vėjai. Karščiausia oro temperatūra – +46,5 °C, registruota 1990 m. sausio 22 d. Liepos vidutinė aukščiausia temperatūra siekia +16,5 °C, vidutinė žemiausia – +4,8 °C. Bent kartą per žiemą pasitaiko šaltos, drėgnos dienos, kai oras išyla mažiau nei iki +12 °C. Keletą kartų per žiemą temperatūra naktimis nukrenta žemiau nulio. Rekordinė neigiama temperatūra registruota 1969 m. liepos 12 d., kai oras atvėso iki -3,4 °C.^[7]

Pagal 2016 m. gyventojų surašymą mieste gyveno 29 873 gyventojai, Kalgurlis buvo ketvirtas pagal gyventojų skaičių Vakarų Australijos miestas. Nuo 2013 m. gyventojų skaičius mažėja.^[1] 2016 m. 65,8 % miesto gyventojų buvo gimę Australijoje, 7,9 % – Naujojoje Zelandijoje, 2,4 % – Anglijoje, 2,2 % – Filipinuose, 1,9 % – Pietų Afrikoje, 1,2 % – Indijoje. 7,3 % Kalgurlio gyventojų sudarė Australijos aborigenai. 78,6 % gyventojų namuose vartojo anglų kalbą, 1,3 % – afrikanų, 1,1 % – tagalų, 0,7 % – filipiniečių, 0,7 % – kinų, 0,5 % – hindi. Pagal tikybą daugiausia buvo krikščionių – 57,2 % (22,1 % katalikų, 10,9 % anglikonų). 33,4 % gyventojų buvo netikintys, 13,1 % – religijos nenurodė.^[8]

Miesto ekonomikos pagrindą sudaro kasybos pramonė. Kasamas auksas, nikelio rūda. Didžiausias miesto darbdavys – Kalgoorlie Consolidated Gold Mines bendrovės eksploatuojama Super Pit aukso kasykla. Mieste yra metalo apdirbimo, mašinų gamybos įmonės, alaus darykla. Išvystytas turizmas. Turistų lankoma Super Pit kasykla, kasyklų muziejai, aukso karštligės laikus menantys istoriniai pastatai.

Per miestą eina Perto – Sidnėjaus geležinkelis, Kalgurlio stotyje stoja transkontinentinis Indian Pacific (Sidnėjaus – Adelaidės – Perto) traukinys. Kartą per dieną (savaitgaliais – dukart) kursuoja Prospector traukiniai į Pertą. Mieste baigiasi Didysis Rytų plentas (angl. Great Eastern Highway), jungiantis Kalgurlį su Pertu. Miesto pietinėje dalyje yra Kalgurlio–Boulderio oro uostas, iš kurio vykdomi skrydžiai į Pertą ir Melburną. Už miesto viešąjį transportą atsakinga TransGoldfields bendrovė, mieste veikia trys autobusų maršrutai.

• 
  Kalgurlio centrinė Hannan gatvė 1930 m. Gatvės plotis buvo pakankamas kupranugarių karavanams apsisukti.
• 
  Kalgurlio teismo rūmai, statyti 1899 m., renovuoti 2013 m. Pastatas anksčiau naudotas ir vyriausybės įstaigoms, paštui.^[9]
• 
  Viešbutis Exchange Hotel
• 
  Miesto panorama
• 
  Super Pit aukso kasykla 2009 m.
• 
  Kalgurlio vaizdas 2009 m.

• Kalgoorlie-Boulder. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juo–Khi). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
• Regiono istorija Eastern Goldfields Historical Society tinklalapyje