Kentukis

Kentukis (angl. Commonwealth of Kentucky) – 15-oji JAV valstija, esanti šalies pietryčiuose. Sostinė – Frankfortas. Plotas – 102,2 tūkst. km².

Kentukis
Kentucky
Kentukio vėliavaKentukio herbas
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
ValstybėJungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centrasFrankfortas
Apygardos120
Oficialios kalbosanglų
Įkūrimo data1791 m.
GubernatoriusMatt Bevin (R)
Gyventojų (2021[1])4 509 394
Plotas102 279 km² (37)
  - vandens %1,7 %
Tankumas (2021[1])44 žm./km² (24)
Aukščiausia vietaJuodasis kalnas (1263 m)
ISO 3166-2US-KY
Tinklalapiskentucky.gov
VikitekaKentukisVikiteka

Istorija

Nuo XVIII a. dabartinę Kentukio teritoriją, kurioje gyveno čerokiai, irokėzai ir kitos indėnų gentys, tyrė anglų ir prancūzų keliautojai. Buvo Prancūzijos, o nuo 1763 m. Didžiosios Britanijos kolonija. 1775 m. įkurta pirmoji gyvenvietė. XVIII a. pabaigoje regioną užplūdo kolonistai. Per JAV nepriklausomybės karą (1775–83 m.) ir vėliau Kentukio teritorijoje vyko atkaklios kovos su indėnais.

1792 m. Kentukis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 15 valstija. Kilus 1861–65 m. pilietiniam karui pasiskelbė neutraliu, jo gyventojai kovojo abiejose pusėse (karo mūšiai vyko Kentukio teritorijoje). XIX a. valstijos ūkio pagrindu tapo tabako auginimas (plantacijose) ir anglių kasyba.

Geografija

Kentukio plotas yra 104 659 km² (37 vieta JAV). Rytuose ribojasi su Vakarų Virdžinijos ir Virdžinijos valstijomis, pietuose – su Tenesiu, vakaruose – su Misūriu, šiaurėje – su Ilinojumi, Indiana ir Ohaju.

Kentukio žemėlapis

Pagrindinę teritorijos dalį užima Apalačų kalnai.

Kentukio vakarinę dalį užima Centrinės lygumos, rytuose – Alegenio plynaukštė ir Kamberlando plynaukštė, pietuose – Pakrantės lyguma. Kentukio pietvakariuose yra karstinių reljefo formų, gausu karstinių urvų (ilgiausias pasaulyje – Mamuto urvynas; ilgis 563,5 km).[2] Aukščiausia vieta – Juodasis kalnas Apalačuose (1263 m).

Didžiausios upės – Misisipė, Ohajas, Tenesis, Kentukis ir Kamberlandas.[2] Didžiausi tvenkiniai – Kentukio, Barklio, Kamberlando ir Bakhorno.

Kamberlando krioklys
Kentukio kraštovaizdis
Luisvilio miestas
Burbono distiliavimo fabrikas Bardstaune

Derlingiausi dirvožemiai (išplautžemiai ir jauražemiai) yra Misisipės ir Ohajo upių slėniuose. Miškai užima 50 % Kentukio teritorijos. Daugiausia lapuočiai – tuopos, ąžuolai, kaštonai, platanalapiai klevai, amerikiniai lazdynai, kalnuose – pušynai.

Pagrindiniai saugomi gamtos objektai: Mamutų urvo nacionalinis parkas, Kamberlando krioklys, Kamberlando perėja, Red Riverio tarpeklis, Juodasis kalnas, Big Saut Forko upė, Gamtinis Tiltas, Brikso tarpvalstijinis parkas.

Klimatas

Vyrauja vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo 1 °C (šiaurinėje dalyje) iki 3 °C (pietinėje dalyje), liepos – nuo 23–24 °C (rytuose) iki 24–27 °C (vidurinėje ir vakarinėje dalyje). Per metus iškrinta nuo 1070 mm (šiaurėje) iki 1270 mm (pietuose) kritulių. Pasitaiko tornadų.

Gyventojai

2020 m. etninė sudėtis:

  • baltieji – 85,0 % (ypač anglų, taip pat vokiečių, airių, škotų kilmės)
  • afroamerikiečiai – 9,4 %
  • lotynoamerikiečiai – 4,6 % (meksikiečiai, gvatemaliečiai, kubiečiai)
  • azijiečiai – 2,1 % (kinai, indai)
  • indėnai – 1,8 %

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys[3]

  • Luisvilis (632,6 tūkst. gyv.)
  • Leksingtonas (322,5)
  • Bouling Grinas (72,2)
  • Ovensboras (60,2)
  • Kovingtonas (40,9)
  • Džordžtaunas (37,5)

Ekonomika

Didžiausią pelną valstija gauna iš pramonės. Kentukis gamina elektronikos įrangą, automobilius, chemikalus, drabužius, apdirba žemės ūkio produktus. Poligrafijos pramonė ir turizmas tapo vienos iš svarbesnių pramonės šakų. Kentukis šalyje lyderiauja pagal anglies gavybą. Taip pat kasamas statybinis akmuo, išgaunama nafta ir gamtinės dujos.

Didžiausi pramonės centrai – Liuisvilis ir Leksingtonas.

Kentukis garsėja savo burbono viskio gamyba bei grynakraujų lenktyninių žirgų veisimu. Tabakas yra vienas iš svarbiausių valstijos produktų, pagal kurį valstija yra antra po Šiaurės Karolinos. Auginami kukurūzai, sojų pupelės.

Šaltiniai

Nuorodos