Kraksiniai

Cracidae

Tamsioji penelopė (Penelope obscura)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:Gyvūnai
( Animalia)
Tipas:Chordiniai
( Chordata)
Klasė:Paukščiai
( Aves)
Būrys:Vištiniai paukščiai
( Galliformes)
Šeima:Kraksiniai
( Cracidae)
Binomas
Cracidae
Rafinesque, 1815

Kraksiniai (Cracidae)[1] – vištinių paukščių (Galliformes) būrio šeima, kuriai genetiškai giminingiausi Australazijoje paplitę didžiakojiniai (Megapodiidae), su kuriais kartais apjungiami į atskirą Craciformes būrį, tačiau atlikti naujesni tyrinėjimai parodo, kad šios dvi šeimos visgi turi bendrą vištinių paukščių kilmę.

Juodasis guanas (Chamaepetes unicolor)
Aburija (Aburria aburri)
Juodakaktė pipilė (Pipile jacutinga)
Ortalis columbiana
Plikaveidžių kraksų (Crax fasciolata) patelė
Šiaurinis šalminis kraksas (Pauxi pauxi)

Visos rūšys – medžioklės objektas.

Paplitimas

Beveik visos šeimos rūšys paplitusios atogrąžų ir subtropikų klimato Pietų ir Centrinės Amerikos dalyse, tik rudasparnė čačalaka (Ortalis vetula) aptinkama Šiaurės Amerikoje – pačioje pietinėje Teksaso dalyje. Trinidadinė pipilė (Pipile pipile) yra eneminė rūšis natūraliai paplitusi tik Trinidado saloje.

Gyvena miškuose.

Išvaizda

Priklauso vidutinio dydžio ir stambūs paukščiai. Galva nedidelė, sparnai suapvalinti ir gana trumpi, uodega gana ilga. Ant kojų pentinų neturi.

Stambiausia kraksinių šeimos rūšis – didysis kraksas (Crax rubra), jų patino kūno ilgis 87-92 cm, svoris 3,6-4,8 kg.[2] Smulkiausi – mažosios čačalakos (Ortalis motmot), kurių kūno ilgis 43–54 cm, svoris 345–620 g.[3]

Elgsena

Lizdą suka medžiuose. Paprastai dėtyje 1-4 kiaušiniai kuriuos peri tik patelė. Patino vaidmuo jauniklių priežiūroje skiriasi, nors daugumos rūšių patinai nedaug arba visiškai neprisideda auginant jauniklius.[4]

Maitinasi tiek ant žemės, tiek ir medžių lajose. Minta vaisiais, vabzdžiais, kirmėlėmis.

Sistematika

Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos 12.1 versijoje ir Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas) 1.0 versijoje, kraksinių (Cracidae) šeimoje išskiria 11 genčių ir 56 rūšis,[5][4] kurios išskirtos į tribas ir du pošeimius:

  • Pošeimis: Penelopinae Huxley, 1868 – Penelopės
    • Gentis: Penelopina Reichenbach 1861 – Penelopinos
    • Gentis: Chamaepetes Wagler 1832 – Tikrieji guanai
    • Gentis: Penelope Merrem 1786 – Penelopės
    • Gentis: Aburria Reichenbach 1853 – Aburijos
    • Gentis: Pipile Bonaparte, 1856 – Pipilės
  • Pošeimis: Cracinae Vigors, 1825 – Kraksai
    • Triba: Oreophasini Bonaparte 1853
      • Gentis: Oreophasis Gray 1844 – Raguotieji guanai
    • Triba: Ortalidini Donegan 2012
    • Triba: Cracini Rafinesque 1815
      • Gentis: Crax Linnaeus 1758 – Tikrieji kraksai
      • Gentis: Pauxi Temminck 1813 – Šalminiai kraksai
      • Gentis: Mitu Lesson 1831 – Mitu
      • Gentis: Nothocrax Burmeister 1856 – Naktiniai kraksai

Kladograma

Kraksinių (Cracidae) šeimos filogenetinių ryšių kladograma, pagrįsta pagal De Cheno ir jo bendradarbių atliktus tyrimų rezultatus paskelbtus 2021 m.:[6]

Kraksiniai (Cracidae)


Penelopinos (Penelopina)




Tikrieji guanai (Chamaepetes)




Penelopės (Penelope)




Aburijos (Aburria)



Pipilės (Pipile)








Raguotieji guanai (Oreophasis)




Čačalakos (Ortalis)




Tikrieji kraksai (Crax)




Šalminiai kraksai (Pauxi)




Mitu (Mitu)



Naktiniai kraksai (Nothocrax)








Šaltiniai