Kraksiniai
Cracidae | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Tamsioji penelopė (Penelope obscura) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
Binomas | ||||||||||
Cracidae Rafinesque, 1815 |
Kraksiniai (Cracidae)[1] – vištinių paukščių (Galliformes) būrio šeima, kuriai genetiškai giminingiausi Australazijoje paplitę didžiakojiniai (Megapodiidae), su kuriais kartais apjungiami į atskirą Craciformes būrį, tačiau atlikti naujesni tyrinėjimai parodo, kad šios dvi šeimos visgi turi bendrą vištinių paukščių kilmę.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d0/Chamaepetes_unicolor_San_Gerardo_02.jpg/220px-Chamaepetes_unicolor_San_Gerardo_02.jpg)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d3/Aburria_aburri_%28Pava_negra%29_%284%29_%2816266196642%29.jpg/220px-Aburria_aburri_%28Pava_negra%29_%284%29_%2816266196642%29.jpg)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/ae/Black-fronted_Piping_Guan_-_Shreeram_M_V_-_Iguazu_Argentina.jpg/220px-Black-fronted_Piping_Guan_-_Shreeram_M_V_-_Iguazu_Argentina.jpg)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/42/NorthernHelmetedCurassow02.jpg/220px-NorthernHelmetedCurassow02.jpg)
Visos rūšys – medžioklės objektas.
Paplitimas
Beveik visos šeimos rūšys paplitusios atogrąžų ir subtropikų klimato Pietų ir Centrinės Amerikos dalyse, tik rudasparnė čačalaka (Ortalis vetula) aptinkama Šiaurės Amerikoje – pačioje pietinėje Teksaso dalyje. Trinidadinė pipilė (Pipile pipile) yra eneminė rūšis natūraliai paplitusi tik Trinidado saloje.
Gyvena miškuose.
Išvaizda
Priklauso vidutinio dydžio ir stambūs paukščiai. Galva nedidelė, sparnai suapvalinti ir gana trumpi, uodega gana ilga. Ant kojų pentinų neturi.
Stambiausia kraksinių šeimos rūšis – didysis kraksas (Crax rubra), jų patino kūno ilgis 87-92 cm, svoris 3,6-4,8 kg.[2] Smulkiausi – mažosios čačalakos (Ortalis motmot), kurių kūno ilgis 43–54 cm, svoris 345–620 g.[3]
Elgsena
Lizdą suka medžiuose. Paprastai dėtyje 1-4 kiaušiniai kuriuos peri tik patelė. Patino vaidmuo jauniklių priežiūroje skiriasi, nors daugumos rūšių patinai nedaug arba visiškai neprisideda auginant jauniklius.[4]
Maitinasi tiek ant žemės, tiek ir medžių lajose. Minta vaisiais, vabzdžiais, kirmėlėmis.
Sistematika
Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos 12.1 versijoje ir Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas) 1.0 versijoje, kraksinių (Cracidae) šeimoje išskiria 11 genčių ir 56 rūšis,[5][4] kurios išskirtos į tribas ir du pošeimius:
- Pošeimis: Penelopinae Huxley, 1868 – Penelopės
- Gentis: Penelopina Reichenbach 1861 – Penelopinos
- Gentis: Chamaepetes Wagler 1832 – Tikrieji guanai
- Gentis: Penelope Merrem 1786 – Penelopės
- Gentis: Aburria Reichenbach 1853 – Aburijos
- Gentis: Pipile Bonaparte, 1856 – Pipilės
- Pošeimis: Cracinae Vigors, 1825 – Kraksai
- Triba: Oreophasini Bonaparte 1853
- Gentis: Oreophasis Gray 1844 – Raguotieji guanai
- Triba: Ortalidini Donegan 2012
- Triba: Cracini Rafinesque 1815
- Triba: Oreophasini Bonaparte 1853
Kladograma
Kraksinių (Cracidae) šeimos filogenetinių ryšių kladograma, pagrįsta pagal De Cheno ir jo bendradarbių atliktus tyrimų rezultatus paskelbtus 2021 m.:[6]
Kraksiniai (Cracidae) |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||