Gyvūnai
Animalia | ||||
---|---|---|---|---|
Įvairių tipų ir klasių gyvūnai (Animalia) | ||||
Mokslinė klasifikacija | ||||
| ||||
Binomas | ||||
Animalia Linnaeus, 1758 | ||||
Sinonimai | ||||
|
Gyvūnai (Animalia) – gyvūnų karalystei priskirti eukariotų domeno organizmai. Dauguma gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką. Skirtingai nei augalai, gyvūnai neatlieka fotosintezės gyvybės palaikymui. Nors yra gyvūnų, kurie maisto medžiagų sintezei naudoja audiniuose gyvenančius fotosintetinančius vienaląsčius dumblius (pvz., dvigeldžių tridaknų mantijoje gyvena zooksantelos (zooxanthellae).
Gyvūnų rūšių skaičius
Pasaulinė įvairovė
Kaip manoma, pasaulyje yra apie 8,74 milijono gyvų organizmų rūšių, bet į šį skaičių neįskaičiuojant bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Gyvūnų skaičius yra didžiausias, jų yra apie 7,77 milijono rūšių, bet iš jų tik mažas kiekis, tai yra apie 12 procentų aprašyti[1][2]. Gyvūnū dydis smarkiai įvairuoja – nuo 8,5 mikrometrų (Myxobolus shekel) iki 33,6 m (mėlynasis banginis, Balaenoptera musculus).
Rūšių skaičius pagal grupes
Tarptautinės raudonosios knygos 2014 m. skelbtais duomenimis, pasaulyje yra žinomos ir aprašytos 1 371 428 gyvūnų rūšys[3]. Žemiau jų atitinkamas skaičius pateiktas gyvūnų grupėmis:
- Bestuburių (Invertebrata) gyvūnų rūšių skaičius: 1 305 250.
- Pasaginių krabų (Xiphosura) – 4.
- Onichoforų (Onychophora) – 165.
- Koralų (Anthozoa) – 2 175.
- Moliuskų (Mollusca) – 85 000.
- Vėžiagyvių (Crustacea) – 47 000.
- Voragyvių (Arachnida) – 102 248.
- Vabzdžių (Insecta) – 1 000 000.
- Kitų bestuburių gyvūnų – 68 658.
- Stuburinių (Vertebrata) gyvūnų rūšių skaičius: 66 178.
- Žuvų (Pisces) – 32 900.
- Varliagyvių (Amphibia) – 7 302.
- Roplių (Reptilia) – 10 038.
- Paukščių (Aves) – 10 425.
- Žinduolių (Mammalia) – 5 513.
Rūšių skaičius pagal tipus
Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamas apytikslis aprašytų gyvūnų rūšių skaičius pagal dažniausius tipus,[4] taip pat jų gyvenamosios buveinės (sausuma, gėlavandeniai telkiniai ar jūros), nurodant ir tai, ar gyvūnai yra laisvai gyvenantys, ar parazituojantys. Realybėje skaičiai turėtų būti didesni, kadangi didesnė dalis gyvūnų (pvz., apvaliųjų kirmėlių) lieka neaprašyti.[1][5][6]
Tipas | Pavyzdys | Aprašytos rūšys | Sausumos | Jūros | Gėlavandeniai | Laisvai gyvenantys | Parazituojantys |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Nariuotakojai | 1 257 000[4] | 1 000 000 (vabzdžiai)[7] | >40 000 (Malac- ostraca)[8] | 94 000[9] | Taip[10] | >45 000[a][11] | |
Moliuskai | 85 000[4] 107 000[12] | 35 000[12] | 60 000[12] | 5000[9] 12 000[12] | Taip[10] | >5600[11] | |
Chordiniai | >70 000[4][13] | 23 000[14] | 13 000[14] | 18 000[9] 9 000[14] | Taip | 40 (kai kurios šamažuvės)[15][11] | |
Plokščiosios kirmėlės | 29 500[4] | Taip[16] | Taip[10] | 1300[9] | Taip[10] 3000–6500[17] | >40 000[11] 4000–25 000[17] | |
Apvaliosios kirmėlės | 25 000[4] | Taip (dirvožemis)[10] | 4 000[6] | 2 000[9] | 11 000[6] | 14 000[6] | |
Žieduotosios kirmėlės | 17 000[4] | Taip (dirvožemis)[10] | Taip[10] | 1750[9] | Taip | 400[11] | |
Duobagyviai | 16 000[4] | Taip[10] | Taip (keli)[10] | Taip[10] | >1350 (Myxozoa)[11] | ||
Pintys | 10 800[4] | Taip[10] | 200–300[9] | Taip | Taip[18] | ||
Dygiaodžiai | 7500[4] | 7500[4] | Taip[10] | ||||
Samangyviai | 6000[4] | Taip[10] | 60–80[9] | Taip | |||
Verpetės | 2000[4] | >400[19] | 2000[9] | Taip | |||
Nemertinos | 1350[20][21] | Taip | Taip | Taip | |||
Lėtūnai | 1335[4] | Taip[22] (drėgni augalai) | Taip | Taip | Taip | ||
Viso aprašytų rūšių (2013 m. duomenimis): 1 525 728[4] |
Įvairovė Lietuvoje
Apytikslis gyvūnų rūšių skaičius Lietuvoje išlieka nežinomas. Žemiau pateikiamas rūšių skaičius pagal skirtingas grupes.[23]
- Bestuburių gyvūnų rūšių skaičius nežinomas
- Kirmėlių rūšių skaičius nežinomas.
- Moliuskų – 165.
- Vėžiagyvių – daugiau kaip 200.
- Vabzdžių – apie 18 000.
- Iš jų drugių – 2455.
- Stuburinių – 533 (įskaitant introdukuotas rūšis).
- Žinduolių – 69.
- Paukščių – 343.
- Roplių – 7.
- Varliagyvių – 13.
- Žuvų – 81 (įskaitant 19 introdukuotų arba atsitiktinai patekusių rūšių).
- Apskritažiomenių – 3.
Filogenetika
Išorinė filogenetika
Visi gyvūnai kilę iš bendro protėvio. Gyvūnams artimiausia organizmų grupė yra Choanoflagellata, su kuriais jie sudaro Choanozoa.[24] Skaičiai filogenetiniame medyje nurodo, prieš kiek milijonų metų (mya, angl. million years ago) linijos išsiskyrė.[25][26][27][28][29]
Žemiau pateiktas Ros-Rocher ir kitų mokslininkų 2021 m. sudaryta kladograma, pagal kurią galima atsekti gyvūnų kilmę iki vienaląsčių protėvių. Punktyrinės linijos reiškia ryšio tarp skirtingų kladų neapibrėžtumą.[30]
Opisthokonta |
| |||||||||||||||||||||||||||
Vidinė filogenetika
Primityviausi gyvūnai (Porifera, Ctenophora, Cnidaria ir Placozoa neturi dvišalės simetrijos. Jų filogenetiniai santykiai vis dar ginčijami. Visi šie gyvūnai galėjo išsivystyti iš Porifera arba Ctenophora[31] – abiems šioms grupėms trūksta hox genų, svarbių organizmų kūnams vystytis.[32]
Hox genai randami Placozoa[33][34] ir aukštesniuosiuose gyvūnuose (Bilateria).[35][36] Nustatyta 6331 visiems gyviems gyvūnams būdinga genų grupė. Iš to daroma prielaida, kad gyvūnai išsivystė iš vieno bendro protėvio, gyvenusio prieš 650 milijonų metų Prekambre.[37]
Žemiau pateiktas mokslininkų Giribet ir Edgecombe 2020 m. pasiūlytas filogenetinis medis. Punktyrinės linijos rodo ryšių neapibrėžtumą.[38]
Animalia |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Egzistuoja ir kita hipotetinė filogenetika, 2021 m. pasiūlyta mokslininkų, vadovaujamų Kapli, grupės. Šioje filogenetikoje Xenambulacraria apima Xenacoelamorpha ir Ambulacraria.[39]
Sistematika
Seniau gyvūnų karalystei būdavo priskiriami ir vienaląsčiai organizmai, tačiau modernioje sistematikoje vienaląsčiai organizmai sudaro atskirą karalystę protistai.
Gyvūnų karalystės tipai ir potipiai:
- Protozoa
- Mesozoa
- Parazoa pokaralystė
- Pintys (Porifera ar Spongia)
- Metazoa pokaralystė
- Duobagyviai (Cnidaria ar Coelenterata)
- Šukuočiai (Ctenophora)
- Plokščiagyviai (Placozoa)
- Plokščiosios kirmėlės (Platyhelminthes)
- Apvaliosios kirmėlės (Nemathelminthes)
- Žieduotosios kirmėlės (Annelida)
- Gnatostomulidai (Gnathostomulid)
- Pilvablakstienės (Gastrotricha)
- Verpetės (Rotifera arba Rotatoria)
- Samangyviai (Bryozoa)
- Moliuskai (Mollusca)
- Lėtūnai (Tardigrada)
- Onichoforai (Onychophora)
- Nariuotakojai (Arthropoda)
- Vėžiagyviai (Crustacea)
- Voragyviai (Arachnida)
- Vabzdžiai (Insecta)
- Šeriažandžiai (Chaetognatha)
- Dygiaodžiai (Echinodermata)
- Nepilnachordžiai (Hemichordata)
- Chordiniai (Chordata)
- Gaubtagyviai (Tunicata)
- Bekaukoliai ( Acrania)
- Stuburiniai (Vertebrata)
- Bežandžiai (Agnatha)
- Kremzlinės žuvys (Chondrichthyes)
- Kaulinės žuvys (Osteichthyes)
- Varliagyviai (Amphibia)
- Ropliai (Reptilia)
- Paukščiai (Aves)
- Žinduoliai (Mammalia)
Taip pat skaitykite
Pastabos
Šaltiniai
Nuorodos
- Gyvybės medžio projektas Archyvuota kopija 2011-06-12 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)