Kristijonas IV

Kilęs iš Oldenburgų dinastijos. Frederiko II ir Sofijos iš Meklenburgo-Šverino sūnus, Onos Danės, Škotijos, Anglijos ir Airijos karaliaus Jokūbas VI žmonos, brolis, Frederiko III tėvas.

1588 m. mirus tėvui iki 1596 m. už mažametį Kristijoną valdė Valstybės Tarybos nariai. Iš pradžių jis daugiausia rūpinosi amatų, prekybos, žemės ūkio plėtote, siekė įgyti kolonijų, todėl 1616 m. įkūrė Vest Indijos bendrovę. Įsteigė manufaktūrų, bandė karaliaus žemėse lažą pakeisti činšu.

Įkūrė daug miestų, dalis jų pavadinta jo vardu, pastatydino pilių, rūmų. Plėtė ir gražino Kopenhagą, atstatė sudegusį Oslą, pavadino jį Christiania. 1639 m. atstatė Kronborgo pilį, kurią Viljamas Šekspyras siejo su Hamleto vardu. Mokslo ir meno mecenatas, rūpinosi švietimu. Užsienio politikoje siekė Danijos vyravimo Baltijos jūros regione. Pertvarkė kariuomenę, sustiprino laivyną.

1611–1613 m. laimėjo Kalmaro karą su Švedija. Vėliau patyrė nesėkmę per Trisdešimties metų karą, kuriame Danija dalyvavo 1625–1629 m., bet teritorijų neprarado. Nesėkmingas buvo 1643–1645 m. karas su Švedija. 1644 m. jūrų mūšyje Kylio įlankoje neteko akies. Šis įvykis minimas Danijos karališkajame himne „Karalius Kristijonas“ (Kong Kristian).^[1]

• Danija – Christianshavnas, Christianija
• Švedija – Kristianopelis, Kristianstadas, vienintelis miestas pasaulyje, savo herbe turintis savo užkariautojo monogramą,
• Norvegija – Kristiansandas, Kongsbergas, Oslas
• Vokietija – Christianspris, Gliukštadtas

Kristijonas IV buvo vedęs du kartus, o vaikai buvo nuo penkių skirtingų motinų. Jį paveldėjo antrasis sūnus nuo pirmos žmonos, Frederikas, nes Kristijono vyresnysis sūnus, išrinktas jau paveldėtoju, mirė anksčiau už patį Kristijoną IV.
1597 metų lapkričio 27 d. Kristijonas vedė princesę Aną Kateriną Brandenburgę (1575–1612). Nuo tos santuokos gimė:

1. Frederikas (1599–1599);
2. Kristijonas (1603–1647), vedęs princesę Magdeleną Sibilę Saksę
3. Sofija (1605–1605);
4. Elžbieta (16061–608);
5. Frederikas III (1609–1670);
6. Ulrikas (1611–1633).

1615 metų gruodžio 31 d. vedė Kirsten Munk (1598–1658). Nuo tos santuokos gimė:

1. Ana Katerina (1618–1633);
2. Sofija Elžbieta (1619–1657);
3. Leonora Kristina (1621–1698);
4. Baldemaras Kristianas (1622–1656) – Šlzvig-Holštein grafas;
5. Elžbieta Augusta (1623–1671);
6. Frederikas Krisarijonas (1625–1627);
7. Kristianas (1626–1670);
8. Jadvyga (1626–1678);
9. Marija Katerina (1628–1628);
10. Dorotėja Elžbieta (1629–1687).