Lietuvos ir Taivano santykiai
Lietuvos–Taivano santykiai yra paremti ekonominiu, kultūriniu ir akademiniu bendradarbiavimu. Politiniai ryšiai yra plėtojami ribotai, nes Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos ir su Taivanu nėra užmezgusi oficialių diplomatinių santykių. Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniuje veikia Taivano atstovybė, kuri oficialiai neturi diplomatinio statuso ir rūpinasi ekonominiais, konsuliniais ir kitais klausimais.[1] Iki tol Lietuvos reikalais rūpinosi Taivano atstovas, reziduojantis Rygoje ir vadovaujantis ten veikiančiai Taipėjaus misijai.
 | Lietuvos–Taivano santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Taivanas (žalias) žemėlapyje | ||
Lietuvą Europos Sąjungos lygmeniu Taivane reprezentuoja nuo 2003 m. Taipėjuje veikiantis Europos ekonomikos ir prekybos biuras,[2] o tiesiogiai – 2022 m. lapkričio 7 d. įkurta Lietuvos atstovybė Taipėjuje.[3]
2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 9 Taivano piliečiai.[4] Taivane nuo 2020 m. įkurta nedidelė Taivano lietuvių bendruomenė.
Santykių istorija
Santykiai tarp šalių siekia 1923 m., kai Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su tuometine Kinijos respublika. Tuo metu Taivano sala priklausė Japonijos imperijai. Sovietinė okupacija, kurios Taivanas nepripažino, nutraukė bendradarbiavimą.
Kai 1949 m. buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika, Taivanas tapo pagrindine teritorija, iš kurios valdė Kinijos Respublikos valdžia. 1990 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva iškart pripažino tik Kinijos Liaudies Respubliką, skirtingai nuo Latvijos, 1992–1993 m. pripažinusios tiek Kinijos Liaudies Respubliką, tiek Kinijos Respubliką (Taivaną).
1997 m. rugpjūčio mėn. Taivane su oficialiu vizitu lankėsi Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė, susitiko su premjeru ir viceprezidentu Lien Chan, verslo atstovais.[5]
2004 m. Seime buvo įkurta Parlamentinių ryšių su Taivanu grupė. Pirmuoju pirmininku tapo Gintaras Steponavičius, šias pareigas ėjęs 2004–2008 m.,[6] 2012–2016 m.[7] ir 2016–2020 m. kadencijų metu.[8] 2009–2012 m. grupei vadovavo Algis Kašėta,[9], o šiuo metu pirmininko pareigas eina Matas Maldeikis.[10]
Proveržį glaudesniems santykiams tarp Lietuvos ir Taivano suteikė suprastėję santykiai su Kinija, naujos Lietuvos Vyriausybės palankus požiūris į Taivaną bei Lietuvos vyriausybės sprendimas padovanoti 20 000 vakcinų Taivanui, taip Lietuvai tampant trečiąja Taivanui paaukojusia šalimi po Japonijos ir JAV. Pastarasis įvykis itin padidino taivaniečių susidomėjimą Lietuva; atsidėkodami taivaniečiai ėmė pirkti daugiau lietuviškos produkcijos[11], surinko dideles sumas (bent 100 000 eurų) Lietuvoje veikiančioms labdaros organizacijoms[12], maisto pramonės kompanija I-Mei Foods padovanojo apie 21 000 savo pyragaičių pakuočių.[13]
2020 m. balandį, daugiausia reaguodami į Taivano veiksmingą COVID-19 pandemijos valdymą ir Lietuvai suteiktą humanitarinę pagalbą, 200 Lietuvos politikų ir viešų asmenų nusiuntė šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai atvirą laišką ragindami paremti Taivaną Pekino inspiruotame ginče su PSO. Prezidentūrai atsisakius remti Taivano narystę šioje organizacijoje, tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susisiekė su pačiu PSO vadovu ir paprašė pakviesti salos atstovus į artėjančią Pasaulio sveikatos asamblėją stebėtojų teisėmis.[14]
Iki 2020 m. bendradarbiavimas daugiausiai apsiribojo ekonominiais mainais. 2020 m. spalio 8 d., likus dviem dienoms iki Kinijos Respublikos nacionalinės dienos keliasdešimt žinomų lietuvių visuomenės politikos atstovų Vilniaus centre įsteigė Lietuvos – Taivano forumą, kuriuo siekiama plėtoti dvišalius kultūrinius, mokslinius, ekonominius ir politinius ryšius ir remti salos siekius, susijusius su demokratija, žmogaus teisėmis ir savarankiško apsisprendimo teise.[15]
2021 m. Taivano užsienio reikalų ministerijos siūlymu nuspręsta steigti Taivano atstovybę. Nors tai nėra ambasada ar konsulatas, oficialiai naudojamas Taivano, o ne įprastas Taipėjaus, pavadinimas. Po tokių pranešimų buvo sulaukta griežtos Kinijos reakcijos,[16] rugpjūčio 10 d. iš Lietuvos buvo atšauktas Kinijos ambasadorius ir pareikalauta, kad Lietuva tą patį padarytų su savo ambasadoriumi Pekine.[17] Tokį žingsnį Lietuva žengė rugsėjo 3 d., atšaukdama dar nei metus pareigų Kinijoje nėjusią ambasadorę Dianą Mickevičienę.[18] Taivano atstovybė galiausiai buvo atidaryta tų pačių metų lapkričio 18 d.
2021 m. lapkričio 3–5 d. Taivane lankėsi Europos parlamento delegacija, susitiko su prezidente Tsai Ing-wen ir premjeru Su Tseng-chang. Tarp narių buvo ir Lietuvos europarlamentarai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius.[19]
2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvoje Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė.[20]
Lapkričio 20 d. Vilniuje vykusiame Demokratijos forume dalyvavo buvęs Taivano viceprezidentas Chen Chien-jen,[21] o to pačio mėnesio 28 d. į Taivaną atvyko ir beveik savaitės viešnagę pradėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarų grupė, vadovaujama Mato Maldeikio.[22] Vizito metu susitikta su prezidente Tsai Ing-wen, premjeru Su Tseng-chang, parlamento pirmininku You Si-kun, užsienio reikalų ministru Joseph Wu, dalyvauta 2021-ųjų Atviro parlamento forume.[23]
2022 m. birželio viduryje Taivane su oficialiu vizitu lankėsi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė,[24] o tų pačių metų rugsėjo 12-19 d. – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei verslo atstovų delegacija, vadovaujama ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio.[25] Netrukus – lapkričio 7 d. – oficialiai veiklą pradėjo Lietuvos atstovybė Taipėjuje, pirmuoju jos vadovu paskirtas Paulius Lukauskas.[26]
2023 m. sausio 11–13 d. Lietuvoje lankėsi Taivano skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang.[27] Panašiu metu Taivane viešėjo penkių Seimo parlamentarų grupė, vadovaujama Lauryno Kasčiūno ir Dovilės Šakalienės.[28] Tų pačių metų lapkričio 9–10 d. į Lietuvą vizitą surengė Taivano užsienio reikalų ministras Joseph Wu, susitiko su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, Parlamentine ryšių su Taivanu grupe.[29]
Švietimo, mokslo, technologiniai ir kultūriniai mainai
1999 m. vasario 12 d. Lietuva ir Taivanas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo srityje.[30] To pagrindu 2000 m. rugpjūtį buvo priimtos bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Taivano švietimo ministerijų gairės, įkurta bendra tyrimų finansavimo programa. Lietuvoje ją administruoja Lietuvos mokslo taryba.[31]
Tarp Taivano ir Lietuvos universitetų yra užmegzti dvišaliai santykiai, vykdomi abipusiai studentų mainai. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas yra pasirašęs bendradarbiavimo susitarimus su šešiais Taivano universitetais,[32] Vilniaus universitetas – su 10.[33]
Taipėjus ir Vilnius nuo 1998 m. gegužės 28 yra miestai partneriai.[34]
Ekonominis bendradarbiavimas
Anot Lietuvos statistikos departamento, 2020 metais Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų, arba 0,07 % viso eksporto. Tuo tarpu importas sudarė 66,1 mln. eurų, arba 0,23 % viso importo.[35] Lietuva eksportavo gan įvairią produkciją, tuo tarpu iš Taivano daugiausiai buvo importuojama įvairios technikos ir įrenginių.[36]
2021 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi gausi Taivano verslininkų delegacija, buvo pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai.[37] Delegacijai vadovavo Taivano nacionalinės plėtros ministras Ming-Hsin Kung.[38] 2022 m. pradžioje buvo paskelbta apie Taivano planus sukurti investicinį 200 mln. JAV dolerių fondą, kuris bus skirtas investicijoms į Lietuvos pramonę. Taip pat buvo perimti arba ketinama perimti 120 jūrinių konteinerių su lietuviškomis prekėmis, kurių neįsileido Kinija.[39] Kovo 21–24 d. Lietuvoje viešėjo 30-ties Taivano pareigūnų, verslininkų ir mokslininkų delegacija.[40] Jos nariai lankėsi „Teltonika“ gamykloje, lazerių gamybos įmonėse „Ekspla“, „Light Conversion“, „Eksma“, aukštųjų technologijų įmonėje „Brolis Semiconductors“, susitiko su verslo ir vyriausybės atstovais, tačiau konkrečių susitarimų nepasiekė, vizitas buvo pažintinio pobūdžio.[41]
2023 m. sausį Teltonika ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas pasirašė 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis.[42] Susitarimai dėl Taivano investicijų ir paskolų taip pat pasiekti su įmonėmis SoliTek bei Oxipit.[43]
Prekybos apimtys
| Metai[35][44] | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eksportas į Taivaną (mln. Eur.) | 4,6 | 7,7 | 6,4 | 9,1 | 9,4 | 12,7 | 19,7 | 19,6 | 19,0 | 21,8 | 27,7 | 26,5 |
| Importas iš Taivano (mln. Eur.) | 48,7 | 47,0 | 50,3 | 51,7 | 51,7 | 56,3 | 60,1 | 69,3 | 66,1 | 89,7 | 139,7 | 84,6 |
Pilietiniai mainai
| Metai | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Turistų iš Taivano skaičius Lietuvoje | 2122 | 2200 | 3011 | 3083 | 4770 | 3077 | 4203 | 5947 | 247 | 318 | 982 | 2316 |
| Metai | 2016[45] | 2020[46] | 2021[47] | 2022[4] |
|---|---|---|---|---|
| Taivano piliečių skaičius Lietuvoje | 5 | 7 | 7 | 9 |
Atstovai
Taivano atstovybės Vilniuje vadovai:
- Eric Huang (黃鈞耀), 2021 m. lapkritis – 2023 m. gruodis
- Constance Wang (王雪虹), nuo 2024 m. sausio mėn.
Lietuvos atstovybės Taipėjuje vadovai:
- Paulius Lukauskas, nuo 2022 m. lapkričio mėn.