Misionierių sodai

Vienuolyno pastato paskirtis dažnai kito: buvo panaudotas karo ligoninei, stačiatikių dvasinei žinybai, kilmingųjų panelių institutui, psichiatrijos ligoninei. 1920 m. dalis valdos grąžinta misionieriams. XX a. šeštajame dešimtmetyje – XXI a. pirmajame dešimtmetyje pastatuose buvo įsikūrusi Misionierių ligoninė, bažnyčia iki šiol naudojama kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus saugykla.^[1] Misionierių ligoninė po 2008 m. tapo apleista.

Misionierių vienuolyno baroko stiliaus pastatų ansamblis už buvusios miesto sienos, netoli Subačiaus vartų, susiformavo XVIII a. viduryje. Jį supo dideli daržai ir sodai, aptverti tvoromis. Smulkus vienuolyno ir jo sodų aprašymas buvo sudarytas 1844 m. Jame minimi 4 sodai: bendrasis didysis, laikytinas parku, pirmasis ir antrasis vaisiniai ir vidinis prie vienuolyno. Vienuolių įsirengtuose dviejuose vaisiniuose daržuose derėjo beveik 300 vaismedžių, o 5 tvenkiniuose plaukiojo karpiai ir karosai. Nedideliame angliškame sode vinguriavo du šaltiniai, o jaukų pavėsį teikė devynių rūšių medžiai.

Vienuolyno sodas yra seniausiai užveistas ir minimas jau su Jeronimo Sanguškos rūmais, tai yra XVII a. viduryje. Šioje vietoje buvo suplanuotas reprezentacinis rūmų barokinis sodas – parkas nusidriekęs per dvi terasas. Viršutinė sodo dalis buvo aukštumoje į rytus nuo rūmų, išilgai Subačiaus gatvės ir apatinė dalis Vilnelės slėnio terasoje. Aiškios vizualinės ašys ir nusileidimo takai jungė viršutinę rūmų sodo dalį su apatine dalimi bei joje buvusiais žuvingais tvenkiniais. Viršutinio sodo išplanavimas buvo griežtai taisyklingas su beveik vienodo dydžio kvadratinės formos žolynais. Centrinę alėją kirto trys skersiniai takai. Viduriniame susikirtime buvo įrengta apvali aikštelė, bei ant šlaito briaunos apžvalgos aikštelė. Iš sodo viršutinės terasos buvo matytipuiki miesto ir tvenkinių panorama. Tvenkiniai suplanuoti geometrinių formų.

Priešais vienuolyną buvęs nedidelis angliškas sodas pasivaikščiojimams. Iš čia vedė takas į apatinę terasą ir palivarką. Taip pat šiame sode buvo daržai, žuvų pilni tvenkiniai ir du šaltiniai. Minima medinė pašiūrė – vaško lydykla. Misionierių sodo aprašyme paminimos 9 rūšys ten augusių medžių: klevai, liepos, dviejų rūšių tuopos, beržai, drebulės, gluosniai, šermukšniai ir alyvos. Pažymima, kad palei tvoras augo 3 eilės agrastų. Pirmame ir antrame vaisiniuose soduose augo obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios bei įvairių rūšių vaiskrūmiai. Sode buvo 115 obelų, 125 kriaušių, 22 slyvos ir 13 vyšnių. Tarp medžių buvo auginamos daržovės. Jame taip pat augo dviejų rūšių tuopos, kleviniai medžiai, Sibiro žirnių krūmai. Šie sodai buvo aptverti įvairiomis tvoromis, šalia buvo daug įvairios paskirties ūkinių statinių. Antrasis vaismedžių sodas ribojosi su vizitiečių sodais ir buvo atitvertas mūrine tvora. Amžininkai rašė, kad misionierių sodai patys gražiausi Vilniaus mieste.

Teritorijoje buvo hidrotechninių įrengimų, veikė tvenkinių persipylimo sistema. Misionieriai valdė vandens šaltinius, kuriuos buvopritaikę sau bei išnuomodavo miesto reikmėms. Istorinėje rašytinėje medžiagoje minima buvus sodo teritorijoje 9 skirtingus šulinius.

Šiuo metu Misionierių soduose dominuojanti medžių rūšis yra paprastieji klevai (Acer platanoides). Kiek mažiau yra mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.). Tvenkinių terasoje auga drėgmę mėgstantys medžiai: trapusis gluosnis (Salix fragilis L.), baltasis gluosnis (Salix alba L.), blindės (Salix capred), krantiniai gluosniai (Salix viminalis). Istoriniai šaltiniai liudija šioje teritorijoje buvus kelių rūšių tuopas. Šiandieniniame želdyne jos taip pat užima svarbią vietą. Taip aptinkamos savaiminės jų rūšies drebulės (Populus tremula L.). Sodo teritorijoje auga baltosios tuopos (Populus alba L.), pilkosios tuopos (Populus x canescens). Šalia apžvalgos aikštelės auga baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia L.). Viršutinėje dalyje yra kalninių guobų (Ulmus montana). Šalia tvenkinio auga vinkšnos (Ulmus laevis Pall). Sodo apatinėje dalyje gausiau senąjį sodą menančių vaismedžių: kriaušės (Pirus comunis L.), obelys (Malus domestika), kaukazinės (skėstašakės) slyvos (Prunus cerasifera), vyšnios (Cerasus vulgaris) ir trešnės (Cerasus avium). Taip pat aptinkami vaiskrūmių likučiai: agrastų (Grossularia reclinata), raudonųjų (Ribes rubrum L.), juodųjų (Ribes nigrum) ir kalninių (Ribes alpinum L.) serbentų. Šlaituose aptinkamos vienuolynų apželdinime naudoti juodauogių ir raudonuogių šeivamedžių krūmai (Sambucus nigra L. ir Sambucus racemosa L.). Yra keli paprastieji šermukšniai (Sorbus aucuparia L.), istoriniuose šaltiniuose minimi paprastųjų alyvų krūmai (Syringa vulgaris L.).

Misionierių sodų Kūdrų parko dalyje yra įveistų svetimžemių augalų: kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), topinambas (Helianthus tuberosus).

2011 m. paskelbtas teritorijos sutvarkymo konkursas.^[2] Misionierių sodų teritorija suskirstyta į 4 sodų zonas, suvokiamas kaip vieną nedalomą istorinį želdyną:

• Vienuolyno ir rūmų vidinis reprezentacinis kiemo sodas
• I vaismedžių sodas
• II vaismedžių sodas
• Bendras didysis sodas – parkas su tvenkiniais ir daržu
• Vilnelės krantinės teritorija

Numatyta atkurti sodų sistemą, restauruoti tvenkinius, želdynus, šaltinių trasas, istorinį reljefą su autentišku kraštovaizdžiu, atsiveriančiu nuo Sanguškų rūmų. Atsiras naujų elementų: edukacinės paskirties simbolinis vienuolyno daržas, skulptūrų kolekcija stilizuotų šulinių tematika ir kt.

• Misionierių sodai (vilniausparkai.lt)
• Vilniaus buvęs misionierių vienuolynas Archyvuota kopija 2013-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• Nauji Vilniaus senamiesčio parkai Archyvuota kopija 2014-08-26 iš Wayback Machine projekto.