Molfeta
Molfeta (it. Molfetta) – miestas Italijoje, Apulijoje, Bario provincijoje. Miestas turi uostą, yra 25 km į šiaurės vakarus nuo Bario.
| Molfeta it. Città di Molfetta | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija |
| Regionas |  Apulija |
| Provincija | Bario provincija |
| Meras | Antonio Azzollini |
| Gyventojų | 60 159 |
| Plotas | 58,26 km² |
| Tankumas | 1 033 žm./km² |
| Altitudė | 18 m |
| Pašto kodas | 70056 |
| Tel. kodas | 080 |
| Tinklalapis | www.comune.molfetta.ba.it |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Koradas di Baviera |
Istorija
Seniausiai nuolat gyvenama vieta apylinkėse yra neolitinė Pulo gyvenvietė, viena iš svarbiausių Pietų Italijoje. Miestas kilo iš mažo žvejų kaimo, rasta žvejų kapų, datuojamų IV a. pr. m. e. Kaip uostą šią gyvenvietę naudojo Apulijos Ruvas. Pirmąkart uostas tarp Turenum (Tranis) ir Natiolum (Džiovinacas) minimas Itinerarium Provinciarum Antonini Augusti III a. vidury kaip Respa, bet tikriausiai tai iškraipyta Melpha.
Pirmas oficialus dokumentas mini miestą 925 m. lapkritį kaip Melfi Sant'Andrea pusiasalyje. Miestas išsiplėtė valdant Bizantijai, vėliau buvo užimtas lombardų ir prijungtas prie Benevento kunigaikštystės. Molfeta atrėmė pasikartojančius saracėnų išpuolius. Kaip nepriklausomas uostas ji prekiavo su Venecija, Aleksandrija, Konstantinopoliu, Sirija, Amalfiu ir Dubrovniku.
XI a. atvyko normanai ir dėl išsaugotos autonomijos miestas klestėjo dėl prekybos su rytais ir piligrimų, keliaujančių į Šventąją žemę. Kryžiuočiai leido klestėti miestui, o piligrimas Konradas Bavarietis taip sužavėjo miestą, kad tapo Molfetą globojančiu šventuoju (it. San Corrado). Anžu valdymo metu padėtis nesikeitė, bet atvykus Aragonui prasidėjo karai tarp prancūzų, ispanų ir italų. 1529 m. liepos 18-19 d. prancūzai nusiaubė miestą.
