Motinos ir vaiko muziejus

Muziejus buvo įkurtas 1932 m. gegužės 1 d. Kaune, Laisvės al. 12 (dab. 24). Šiame pastate buvo ir pirmasis tokios pagalbos motinoms ir vaikams sveikatos centras Lietuvoje, įkurtas britų filantropės Muriel Paget. Viešas muziejaus atidarymas įvyko 1932 m. gruodžio 4 d. dalyvaujant Vyriausybės atstovams ir gausiems svečiams. Muziejaus tikslas buvo teikti motinoms reikalingiausias higienos žinias: kaip elgtis su naujagimiu, kaip jį maitinti ir auklėti nuo pat kūdikystės, kaip kovoti su ligomis. Muziejus turėjo 18 skyrių, daug paveikslų, diagramų, kitokių eksponatų. Ekspozicija ir fondai buvo nuolat papildomi naujais eksponatais. Tuo metu dar trūko žinių apie vaikų priežiūrą, todėl švietėjškos paskaitos, vykstančios muziejuje, jo platinama literatūra buvo itin vertinami. Muziejus palaikė glaudžius ryšius su įvairiomis užsienio vaikų globos ir socialinėmis įstaigomis, iš kurių gaudavo įvairių žurnalų ir plakatų, katalogų apie filmus ir diapozityvus. Susidomėjimas muziejumi buvo labai didelis, lankymas nemokamas. Sekančiais metais po atidarymo, vien 1933 m. muziejuje lankėsi 10 223 asmenys, aptarnautos 64 ekskursijos, 1934 m. priimta 12 370 lankytojų ir 96 ekskursijos. Tai buvo moksleiviai, pedagogai, medikai, namų šeimininkės, net kareiviai.

Muziejaus pirkiniais rūpinosi speciali komisija, vadovaujama dr. Natalijos Vienožinskienės. Buvo įsigyjama daug plakatų, knygų ir leidinių įvairiomis kalbomis, išleidžiama lapelių apie sveikatą ir švarą, su patarimais nėščiosioms. Muziejus 1933–1935 m. išleido 54 000 egzempliorių įvairios literatūros. Ypač didelio pasisekimo sulaukė knygelė ,,Sveikas maistas vaikams“ ir plakatas ,,Naikink muses“. Apie muziejaus darbą nuolat rašė svarbiausi Lietuvos laikraščiai. Dėtos pastangos muziejų išplėsti, nes esamose patalpose darėsi ankšta. Tuo tikslu buvo įsigytas žemės sklypas naujam moderniam pastatui, architektų bendruomenėje paskelbtas konkursas, kurį laimėjo prieš kelerius metus Prancūzijoje mokslus baigęs archit. Jonas Kova-Kovalskis. Prasidėjęs II Pasaulinis karas įgyvendinti šiuos planus sutrukdė. Muziejus išnyko be pėdsakų: nebeliko jokių duomenų apie jame kauptus eksponatus. Tolesnis jo likimas nežinomas.

Išlikęs iki šių dienų naujojo muziejaus pastato projektas byloja, kad tai galėjo būti vienas moderniausių laikinosios sostinės pastatų. Juostiniai langai, medžiagiškumo neslepiantis minimalistinis fasadas apibrėžė naujovišką architektūrinės reprezentacijos sampratą. Fasado plokščių jungtis projekte puošė simboliškos vaikiškų žaislų figūrėlės – arkliukai ir paukšteliai. Dekoratyvumo nestokojo ir pagrindinis įėjimas, papuoštas motinos ir vaikų skulptūra. Šis projektas akivaizdžiai orientavosi į grynąją tarptautinio modernizmo estetiką.

Kaune 2012 m. užsimota atkurti tarpukariu veikusį Motinos ir vaiko muziejų. Išnykusios kultūros įstaigos gaivinimo ėmėsi miesto politikai.^[1] Iniciatyva kilo ne tik norint įrengti ugdymo bazę, kurioje šiuolaikinių žinių galėtų semtis atžalų besilaukiančios mamos ir mažus vaikus turinčios šeimos, bet ir siekiant įamžinti Lietuvos akademinės akušerijos 90-metį. Svarstoma galimybė atkurtą muziejų išlaikyti iš miesto biudžeto.

• Motinos ir vaiko muziejus Kaune – dingęs muziejus
• Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas^{[neveikianti nuoroda]}