Nacionalinis konventas
| Nacionalinis konventas Convention nationale | |
 „Monumentas Nacionaliniam konventui“ (skulptorius F. L. Sikaras, marmuras, 1913 m., Panteonas Paryžiuje) | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | Vienerių rūmų parlamentas |
| Istorija | |
| Įkurta | 1792 m. rugsėjo 20 d. |
| Panakinta | 1795 m. spalio 26 d. |
| Vadovybė | |
| Pirmininkas | Filipas Riūlis (pirmas) Žanas Žozefas Viktoras Ženisjė (paskutinis) |
| Struktūra | |
| Deputatų sk. | 749 |
 | |
| Politinės grupės |
|
Nacionalinis konventas (pranc. Convention nationale) – aukščiausioji Prancūzijos įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucija. Įkurta 1792 m. rugsėjo 20 d. per Prancūzijos revoliuciją. Veikė iki 1795 m. spalio 26 d., kai jį pakeitė Direktorija.[1]
Nacionalinis konventas turėjo tiek įstatymų leidžiamąją, tiek ir vykdomąją, iš dalies ir teisminę valdžią, jo valdžios neribojo jokie įstatymai.[2]
Istorija
Rinkimus į Nacionalinį konventą, kuris turėjo sudaryti naują konstituciją, paskelbė Įstatymų leidžiamasis susirinkimas 1792 m. rugpjūčio 10 d.[1] Rinkėjams galiojo amžiaus cenzas (bent 25 m., vėliau pakeista į bent 21 m.), sėslumo cenzas (bent 1 m.), jie turėjo gyventi iš savo darbo.[1]
Pirmasis posėdis įvyko 1792 m. rugsėjo 20 d.[1] Rugsėjo 21 d. Konventas panaikino monarchiją ir paskelbė Prancūziją respublika.[3] Rugsėjo 22 d. buvo paskelbta, kad dokumentai nuo tol bus datuojami nuo pirmųjų Prancūzijos Respublikos metų (l’an premier de la République française).[1]
1793 m. sausio 16 d. Konventas, reikalaujant montanjarams, paskelbė karaliui Liudvikui XVI mirties bausmę už valstybės išdavystę.[3] Sausio 21 d. karalius buvo giljotinuotas Revoliucijos (dab. Santarvės) aikštėje Paryžiuje.[4]
1793 m. balandžio 6 d. Nacionalinis konventas įkūrė Visuomenės gelbėjimo komitetą.[5]
Nacionalinis konventas baigė darbą 1795 m. spalio 26 d., kai įsigaliojo 1795 m. Prancūzijos Konstitucija.[5]
