Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys
Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus)
Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:Gyvūnai
( Animalia)
Tipas:Nariuotakojai
( Arthropoda)
Potipis:Vėžiagyviai
( Crustacea)
Klasė:Aukštesnieji vėžiagyviai
( Malacostraca)
Antbūris:Eukaridai
( Eucarida)
Būrys:Dešimtkojai vėžiai
( Decapoda)
Šeima:Upiniai vėžiai
( Astacidae)
Gentis:Astacus
( Astacus)
Rūšis:Plačiažnyplis vėžys
( Astacus astacus)
Binomas
Astacus astacus
Linnaeus, 1758

Plačiažnyplis vėžys (sin. Upinis vėžys) (Astacus astacus) – vėžiagyvių (Crustacea) klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių (Decapoda) būriui. Gyvena švariame gėlame vandenyje upėse ir ežeruose. Aptinkamas visoje Europoje, Lietuvoje tai vietinė ir nykstanti rūšis. Plačiažnyplis vėžys yra pavaizduotas Švenčionėlių miesto herbe.

Kūno išmatavimai

Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm ir gali sverti iki 350 g.

Biologija

Plačiažnyplių vėžių patinėliai subręsta 3, o patelės 4 metų amžiaus. Patelė išleidžia 20-200 ikrelių. Plačiažnypliai vėžiai gyvena apie 20-25 metus.

Plačiažnyplių vėžių nykimo priežastys

Būdami atsparūs vėžių marui, rainuotieji ir žymėtieji vėžiai užkrečia šia mirtina liga plačiažnyplius vėžius ir užima jų buveines. Tad stabdant vietinių plačiažnyplių vėžių nykimą, labai svarbu neperkelti rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių į kitus vandens telkinius[2].

Nuotraukos

Šaltiniai