Pogromas

Pogromas (rus. погро́м) – riaušės, kurstomos siekiant išžudyti ar išvaryti etninę ar religinę grupę, ypač žydus. Šis terminas pradėtas vartoti XIX a. carinėje Rusijoje įvairiems išpuoliams prieš žydus apibūdinti. Panašūs išpuoliai prieš žydus, įvykdyti kitu laiku ir kitose vietose, taip pat imti vadinti pogromais. Pogromo požymiai labai skiriasi, priklausomai nuo konkretaus incidento, kuris kartais baigiasi masinėmis žudynėmis.[1][2][3][4][5]

Žydų moteris, persekiojama vyrų ir jaunuolių, ginkluotų lazdomis per Lvovo pogromus, 1941 m. liepos mėn.

Svarbiausi Rusijos imperijos pogromai buvo Odesos, Varšuvos (1881 m.), Kišiniovo (1903 m.), Kijevo (1905 m.) ir Balstogės (1906 m.) pogromai. 1917 m. žlugus Rusijos imperijai, Rytų Europoje vykstant kovai dėl valdžios, įvyko keletas pogromų, įskaitant Lvovo pogromą (1918 m.) ir Kijevo pogromus (1919 m.).

Didžiausias nacistinėje Vokietijoje įvykęs pogromas buvo 1938 m. Krištolinė naktis. Mažiausiai 91 žydas buvo nužudytas, dar trisdešimt tūkstančių suimta ir vėliau įkalinta koncentracijos stovyklose,[6] tūkstantis sinagogų sudeginta, daugiau kaip septyni tūkstančiai žydų įmonių sunaikinta arba sugadinta.[7][8]

Garsūs Antrojo pasaulinio karo pogromai: 1941 m. Farhudas Irake, 1941 m. liepos mėn. Jašio pogromas Rumunijoje, per kurį buvo nužudyta daugiau kaip 13 200 žydų, ir Jedvabno pogromas vokiečių okupuotoje Lenkijoje. Po Antrojo pasaulinio karo vyko 1945 m. Tripolio pogromas, 1946 m. Kelcų pogromas ir 1947 m. Alepo pogromas.

Išnašos

Papildomam skaitymui