Regedas
Regedas (Rheged, [ˈr̥ɛɡɛd]) – senovės epochos šiaurės valstybė, išsiskyrusi apie 450 metus iš Ebrauko karalystės šiaurinių valdų. Kaip ir daugelio to meto britų valstybių, Regedo teritorija ir sienos žinomos tik apytikriai. Laikoma, kad karalystės sostinė buvo Karlailo miestas. Pasak tyrinėtojų, Regedo teritorija apėmė Soluei-Ferto įlankos pakrantes ir Morkamo įlankos žemes. Tačiau, kadangi politiniu požiūriu valstybei priklausė šiek tiek mažiau žemių, tai galima teigti, jog faktiškai valstybės valdžios ribos vakaruose siekė sieną su Goluejumi, šiaurėje Stratklaidą, rytuose Gododiną ir Lankašyrą ir, galimai, pietuose šiaurės vakarų Jorkšyrą[1].
| Regedas | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Kaer-Ligvidas | ||||
| Kalbos | valų kalba | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | ankstyvieji viduramžiai | ||||
Pirmu Regedo karaliumi tapo Gurgustas ap Keneu, Ebruko karaliaus Keneu ap Koelo sūnus. 470 metais iš pietinių valdų išsiskyrė Elmeto valstybė, kurią pradėjo valdyti Masgvidas Glofas (460–495), Gurgusto ap Konacho sūnus. Po Gurguso Regedo karaliumi tapo jo sūnus Meirchionas Gulas, po kurio mirties karalystė buvo pasidalinta jo sūnų į Šiaurės Regedą ir Pietų Regedą.
Regedo karaliai kildino save iš legendinio karaliaus Kolio. Pačiu žymiausiu Regedo valdovu buvo Urienas, kuriam pavyko pereiti į kontrpuolimą prieš anglus.
Regedo valdovai
- apie 450 – apie 490 – Gurgustas ap Keneu
- apie 490 – apie 535 – Meirchionas Gulas
Šiaurės Regedas
- 535–570 – Kinvarchas ap Meirchionas
- 570–586 – Urienas
- 586–593/595 – Ovenas ap Urienas
- 593/595–616 – Elfinas ap Ovenas
- 616–638 – Riodas ap Rinas
Pietų Regedas
- 535–560 – Elidiras
- 560–586 – Livarchas Senasis
- 586–593 – Dviugas ap Livarchas
- 593–613 – Gvaidas ap Dviugas
- 613–654 – Tegidas ap GvaidasТ, jo anūkas, Sande ap Alkunas, tapo Meno salų valdovu.
Išnašos
Literatūra
- Диллон М., Чедвик Н. К. Кельтские королевства. – СПб.: Издательство «Евразия», 2002.
