O'Higinso-San Martino ežeras
O’Higinso ežeras (isp. Lago O'Higgins – Čilėje), San Martino ežeras (Lago San Martín – Argentinoje) – ežeras Patagonijoje, Patagonijos Anduose, Čilėje (Aiseno regione) ir Argentinoje (Santa Kruso provincijoje). Ežeras iškilęs į 285 m virš jūros lygio aukštį.[2] Krantai labai raižyti, ežeras turi daug gilių ilgų įlankų (turi 8 atšakas), atskiros jo dalys jungiasi siauromis protakomis. Ilgis – 68 km, plotis iki 61 km.[2]
| O'Higinso ežeras San Martino ežeras | |
|---|---|
 O'Higinso ežeras, Čilė | |
| Vieta |  Argentina,  Čilė |
| Plotas | 1058 km² |
| Kranto linijos ilgis | 525 km |
| Kilmė | Ledyninė |
| Didžiausias gylis | 836[1] m |
| Įteka | Majeris |
| Išteka | Paskva |
  O'Higinso ežeras San Martino ežeras | |
| Koordinatės | 48°50′00″ p. pl. 72°36′00″ v. ilg. / 48.83333°š. pl. 72.60000°r. ilg. |
 Vikiteka | O'Higinso ežeras San Martino ežeras |
48,2 % ežero yra Argentinos teritorijoje, 51,8 % – Čilės.[3]
Tai vienas giliausių abiejų Amerikų ežerų. Jo gylis siekia 836 m. Ilgą laiką laikytas giliausiu visoje Amerikoje,[1] bet vėliau nustatyta, kad gilesnis yra šiame regione telkšantis Vjedmos ežeras (~900 m.). Į O’Higinso-San Martino ežerą leidžiasi O'Higinso ledynas (vakaruose). San Martino ežeras priklauso Ramiojo vandenyno baseinui (su juo jungia Paskvos upė). Ežerui būdinga pieniška turkio spalva, dėl vandenyje susikaupusių uolienų iš ledynų.[4]
Ežero pakrantės skurdžios, kalnuotos, retai gyvenamos. Virš ežero siaučia stiprūs vėjai. Čilės pusėje prie ežero yra Vilja O’Higinso gyvenvietė.
O’Higinso-San Martino ežerą 1877 m. atrado pirmasis vakarietis – gamtininkas Fransiskas Morenas.[1] Argentiniečiai ežerą pavadino savo nacionalinio didvyrio Chosė de San Martino garbei, o čiliečiai – Bernardo O’Higinso garbei.
Palydovinė ežero nuotrauka
O'Higinso ledynas, besileidžiantis į ežerą
Laivyba ežeru
.jpg)