Suvainiškis
Šis straipsnis apie miestelį Rokiškio rajone. Apie kaimą Kupiškio rajone skaitykite straipsnyje Suvainiškis (Kupiškis).
| Suvainiškis | ||
|---|---|---|
  Suvainiškis | ||
| 56°09′25″š. pl. 25°16′41″r. ilg. / 56.157°š. pl. 25.278°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Pandėlio seniūnija | |
| Gyventojų | 142 | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Сувѣки, Сувейнишки[2] | |
Suvainiškis – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Pandėlio, prie pat sienos su Latvija. Seniūnaitijos centras. Miestelio planas radialinis, centre yra keturkampė aikštė. Stovi Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), buvusi Suvainiškio pagrindinė mokykla, veikia biblioteka, medicinos punktas, kultūros centras. Išlikęs tarpukario laikų muitinės pastatas.
Miestelio šiaurėje teka Nereta (dešinysis Nemunėlio intakas), vakaruose ir pietvakariuose įkurtas Suvainiškio telmologinis draustinis (jame yra Suvainiškio pelkė). Aplink dunkso Suvainiškio miškai. Į miestelį veda kelias 3647 Pandėlys–Suvainiškis , toliau einantis Nereton.
Istorija
Suvainiškis šaltiniuose minimas nuo XVII a. 2 pusės, 1732 m. gavo turgaus privilegiją. 1782 m. pastatyta pirmoji Suvainiškio bažnyčia, iki 1832 m. čia buvo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. 1859 m. buvo 14 kiemų. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis pradėjo plėstis pro jį Lietuvos pirkliams važinėjant į Kuršą. Tuo laiku Suvainiškis buvo Zarasų apskrities miestelis, priklausęs Panemunio parapijai, jame veikė žydų mokykla.[3]
Per I pasaulinį karą 1916 m. nutiestas Suvainiškio–Skapiškio siaurasis geležinkelis, uždarytas apie 1960 m., prie miestelio buvo Suvainiškio geležinkelio stotis ir Suvainiškio II geležinkelio stotelė. XX a. tarpukariu miestelis vadinosi Suveiniškis arba Suvainiškiai.[4] Tuomet veikė pieninė, kooperatyvas, kelios parduotuvės, verpykla; buvo šaulių skyrius. Per Suvainiškį iš Lietuvos į Latviją buvo eksportuojami arkliai. Nuo 1944 m. lapkričio apylinkėse veikė J. Jancėno vadovaujama (nuo 1946 m. liepos A. Blėkos) Lietuvos partizanų kuopa.[5]
1948 m. įkurta biblioteka. LTSR metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė devynmetė mokykla (įkurta kaip pradinė 1912 m.), felčerių ir akušerių punktas, vaistinė, ryšių skyrius, kultūros namai, biblioteka.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Zarasų apskritis |
| –1950 m. | Panemunio valsčius | Rokiškio apskritis |
| 1950–1962 m. | Suvainiškio apylinkės centras | Pandėlio rajonas |
| 1962–1975 m. | Rokiškio rajonas | |
| 1975–1981 m. | Panemunio apylinkė | |
| 1981–1995 m. | Pandėlio apylinkė | |
| 1995– | Pandėlio seniūnija | Rokiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | |||||||
| 1867 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 427 | 855 | 597 | 251 | 237 | 250 | ||
| 1982 m.[10] | 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 230 | 237 | 279 | 245 | 175 | 142 | ||
| |||||||
| |||||||
Šaltiniai
- Suvainiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 193 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | | ||||||||||
| |||||||||||
| Naujasodė – 9 km Panemunis – 13 km PANDĖLYS – 21 km | |||||||||||
