Tadas Žaba
Tadas Žaba (lenk. Tadeusz Żaba; 1750–1800) – LDK valstybinis veikėjas.
| Tadas Žaba | |
|---|---|
| Žabos | |
 | |
| Žabų giminės herbas | |
| Gimė | 1750 m. |
| Mirė | 1800 m. (~50 metų) |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Kelpčaitė |
| Žymūs apdovanojimai | |
  | |
Biografija
Lietuvos bajorų Žabų giminės atstovas, herbo „Koscieša savininkas.
1767–1771 metais užėmė Vilniaus pavaivadžio pareigybę, tada gi buvo renkamas Vilniaus maršalka Radomo konfederacijos dalyvavime[1].
Nuo 1771 iki 1776 metų – tarnavo Vilniaus pakamariu. 1776–1784 metais – Polocko kaštelionas, o nuo 1784 iki 1792 metų – paskutinis Polocko vaivada.
Buvo renkamas ATR senatoriumi.
Švento Stanislovo ordino (1777) ir Baltojo erelio ordino (1781) kavalierius[2].
Sutinkant su išlikusiais archyviniais duomenimis, Tadas Žaba buvo linkęs smurtauti, dažnai kivirčijosi ir konfliktavo su kitais. Taip, apie 1790 metus Polocko bajorai, tame tarpe Polocko pastalininkis S. Buinickis ir deputatas nuo Polocko vaivadijos K. Spinekas, padavė skundą karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prieš Tadą Žabą, kuriame prašė ginti jų teises ir laisves. Skundas nurodė, kad Žaba užėmė Vilniaus kašteliono vietą, o po to vaivados postą, korupcijos būdu. Visuose vietiniuose seimuose veda save iššaukiančiai ir smurtauja[3].
Palaidotas Gelvonuose, Lietuvoje.
Išnašos
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Adomas Bžostovskis |  1776–1784 | Po to: Juozapas Sialickis |
| Prieš tai: Juozapas Sosnovskis | 1784–1792 | Po to: - |