Tarasas Ševčenka
| Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1814 m. kovo 9 d. Morynicės, Kijevo gubernija, Rusijos imperija (dabartinė Čerkasų sritis, Ukraina) |
| Mirė | 1861 m. kovo 10 d. (47 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Tautybė | ukrainietis |
| Pilietybė | Rusijos imperija |
| Veikla | poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas. |
| Išsilavinimas | Imperatoriškoji dailės akademija, Sankt Peterburgas |
 Vikiteka | Tarasas Ševčenka |
| Parašas | |
 | |
Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко, taip pat žinomas kaip Kobzaras ukr. Кобзар; 1814 m. kovo 9 d. Morynicėse, Rusijos imperijoje dab. Ukrainos Čerkasų sritis – 1861 m. kovo 10 d. Peterburge, Rusijos imperija) – ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas.[1] Imperatoriaus dailės akademijos akademikas (1860 m.). Kūrė ukrainiečių ir rusų kalbomis. Jo literatūrinis palikimas yra laikomas modernios ukrainiečių literatūros pagrindu.
Biografija
Gimė V. Engelhardto baudžiauninkų šeimoje. 1823 m. neteko mamos, o 1825 m. ir tėvo. Būdamas 14-kos metų amžiaus pradėjo tarnauti dvarininko namuose. 1828–1831 m. su savo ponu V. Engelhardtu buvo Vilniuje. Vilniaus universitete mokėsi dailės pas Joną Rustemą; tapo 1831 m. sukilimo liudininku.
1831 m. persikraustė į Peterburgą. Ten T. Ševčenka susitiko kraštietį menininką Sotenką. Šis supažindino Tarasą su kitais menininkais, kurie pastebėjo jaunuolyje slypintį talentą ir pradėjo ruoštis išpirkti jį iš baudžiavos. Tuo rūpinosi įžymūs menininkai Karlas Briulovas ir Aleksejus Venecianovas ir poetas Vasilijus Žukovskis. Jie netrukus dvarininkui sumokėjo 2500 rub. ir 1838 m. T. Ševčenka iš baudžiavos buvo išpirktas. Tais pačiais metais jis įstojo į Imperatoriaus dailės akademiją, kurią baigė 1845 m.
Už priklausymą slaptai „Kirilo ir Metodijaus“ draugijai ir maištingus eilėraščius buvo paimtas į rekrutus Orenburge, kur gyveno 1847–1857 m. Išlaisvintas grįžo į Sankt Peterburgą.
Istorinės tematikos kūryboje atskleidžiama ukrainiečių tautos kova su nutautinimu. Palaikė Ukrainos valstybės nepriklausomybės idėją.
Kūryba
- «Кобзар» (1840)
- «Гайдамаки» (1841)
- «Гамалія» (1844)
- «Іван Гус» («Єретик») (1845)
- «Наймичка»(1845)
- «Кавказ»(1845)
- «І мертвим, і живим…»(1845)
- «Заповіт»
- «Княжна»
- «Варнак»
- «Іржавець»
- «Чернець»
- «Москалева криниця»
Dramaturgija:
- «Назар Стодоля»
- «Причинна» (1837)
- «Тополя» (1839)
- «Утоплена» (1841)
Atminimas
Paminklai
Memorialinės lentos
Yra keletas memorialinių lentų garsiam poetui ir dailininkui atminti:
- Ukrainoje – Piriatino mieste, kur T. Ševčenka kelis kartus lankėsi 1843–1859 m.
- Rusijoje – Sol-Ilecko mieste, Orenburgo srityje, kur jis tarnavo.
- Lietuvoje – Pilies g. 10, Universiteto g. 7 Vilniuje, kur poetas gyveno 1829–1830 m.
Piriatine, Ukraina
Vilniuje, Lietuva
Šaltiniai
Nuorodos
- Jurgita Lazauskaitė. Tarasas Ševčenka (Тарас Шевченко) Archyvuota kopija 2014-03-09 iš Wayback Machine projekto.. // „Vilnijos vartai“ (Vilniaus apskrities kraštotyra, 2008). Žiūrėta 2014-03-09.
- Tarasas Grigorjevičius Ševčenka (Тарас Григорьевич Шевченко). // „Rašyk.lt“. Žiūrėta 2014-03-09.
- Skulptūra „Tarasas Ševčenka“ (angl.)
- Taraso Ševčenkos interaktyvi biografija