Toliai

Kaimas įsikūręs istorinėse Kretingos pilies žemėse, kurias 1253–1263 m. užkariavo kryžiuočiai.

Gyvenvietė susiformavo XVI a. 1540 m. ji vadinosi Jhan Dalatt, 1687 m. – Stantz Talluth, vėliau – Talen, Talluten, Thalutten Stanz, Talutten Stanz, o nuo 1907 m. – Tahlen.^[3]

Kaimas priklausė Prūsijos kunigaikštystei, o nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei, kuri 1871 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi. Atskirus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, jį 1920–1923 m. administravo Prancūzija, o po 1923 m. Klaipėdos sukilimo – Lietuva. 1939–1944 m. kraštą valdė nacistinė Vokietija, o po II-jo pasaulinio karo Toliai su visa Klaipėdos apskritimi buvo grąžinti Lietuvai.

Gyventojų daugumą sudarė lietuvių kilmės žemdirbiai. Tarp stambiausių Klaipėdos krašto ūkininkų 1922 m. minimas Mikelis Pipiras (Michel Pippirs), valdęs 52 ha žemės. Pagal konfesijas daugiausia tikinčiųjų išpažino liuteronizmą ir priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiai. Kaime gyvenę katalikai buvo Klaipėdos katalikų parapijos bendruomenės nariai. Baigiantis II-jam pasauliniam karui, dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją. Ištuštėjusį kaimą apgyvendino iš kitų Lietuvos regionų atsikėlę gyventojai.

1950 m. birželio 20 d. Bajorų apylinkės kaimai buvo priskirti naujai įkurtam Kretingos rajonui^[4].

Sovietmečiu kaimas priklausė Tarybų šalies kolūkiui, kuris čia įkūrė ūkinį-gamybinį centrą. Apie 1972 m. ūkis buvo prijungtas prie Jokūbavo kolūkio. Dauguma kaimo gyventojų tebesiverčia žemdirbyste. Vienas stambiausių ūkininkų 2007 m. buvo Jonas Stasiulis, laikęs 20 melžiamų karvių, 20 telyčių ir 3 bulius^[5].