Birželio 20

Šventės

• Pasaulinė pabėgėlių diena.

Vardadieniai

Florentina – Nandas – Nautara – Nautaras – Nautarė – Nauvyda – Nauvydas – Nauvydė – Silverija – Silverijus – Žadvainas – Žadvainė – Žintautė

Įvykiai

• 1606 – prasidėjo Mogiliavo sukilimas (1606-1610) - maištas Lietuvai priklausiusio Mogiliavo apylinkės prieš prievartinį Brastos unijos įvedimą.
• 1792 – į Kauną be mūšio įžengė Rusijos kariuomenė; jai vadovavęs generolas Aleksejus Chruščiovas, į Kauno parapinę bažnyčią suvaręs visus miestiečius, liepė jiems iškilmingai prisiekti ne tik Targovicos konfederacijai (kuri, remiant Rusijai, bus paskelbta tik birželio 25 d. Vilniuje), bet ir Rusijos imperatorei Jekaterinai II.
• 1794 – Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Druskininkus paskelbė gydomąja vietove;
• 1950 – SSRS okupuotoje Lietuvoje (LTSR) atlikta administracinė reforma, įsteigtos 4 sritys: Vilniaus sritis, Kauno sritis, Klaipėdos sritis ir Šiaulių sritis.

Gimimo dienos

• 1566 m. – Zigmantas Vaza, ^[1] Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), kurį laiką (1592–1599 m.) – taip pat Švedijos karalius (m. 1632 m.).
• 1868 m. – Vincentas Miškinis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Strūnaičio kapinėse (m. 1940 m.).
• 1879 m. – Juozas Gaubas, vargonininkas, dirigentas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1962 m.).
• 1888 m. – Julius Čaplikas, pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1941 m.).
• 1906 m.:
  • Vladas Mikšys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1979 m.).
  • Vladimiras Holubovičius, Lenkijos ir Lietuvos archeologas (m. 1962 m.).
• 1907 m. – Feliksas Vaitkus, lietuvių kilmės JAV lakūnas, 1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskridęs Atlanto vandenyną (m. 1956 m.).
• 1918 m. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras (m. 1997 m.).
• 1924 m. – Jonas Palionis, lietuvių kalbininkas (m. 2021 m.).
• 1929 m. – Danielius Gužas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1932 m. – Vytautas Lesčius, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Vytautas Milašius, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1935 m. – Leonas Fliorentas Gudaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1937 m. – Antanas Janauskas, Lietuvos animacinių filmų režisierius, dailininkas, scenaristas.
• 1938 m.:
  • Juozapas Kairys, choro dirigentas ir kompozitorius. (m. 2008 spalio 11 d.).
  • Valerijonas Šadreika, teisininkas, advokatas, advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 1991 m.).
• 1939 m. – Antanas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, poetas (m. 1986 m.).
• 1940 m. – Eugenijus Mazeliauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1941 m.:
  • Irena Laucienė, gydytoja, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Kazimieras Matickas, Lietuvos elektronikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Povilas Jefišovas, Lietuvos krepšinio treneris.
• 1949 m.:
  • Algimantas Gailiūnas, gydytojas nefrologas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Jonas Jagminas, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Svajūnas Armonas, Lietuvos tapytojas
  .
• 1952 m. – Juozas Zajarskis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Vitalija Valeikienė-Lukoševičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1955 m. – Gintautas Plečkaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Romaldas Bliuvas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Rima Diržauskienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Audronis Imbrasas, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas.
• 1973 m. – Egidijus Zvicevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto šilumos ir biotechnologijų katedros docentas.
• 1984 m.:
  • Mindaugas Sinkevičius, Jonavos rajono politinis veikėjas, jauniausias vicemeras Lietuvoje.
  • Steponas Babrauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis „Lietuvos Ryto“ klube.

Mirtys

• 1808 m. – Francišekas Ksaveras Dmochovskis, lenkų literatas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1762 m.).
• 1812 m. – Mykolas Angelas Šulcas, vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje (g. 1769 m.).
• 1950 m. – Pijus Andziulis, MIC, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, Lietuvos marijonų provincijolas (g. 1870 m.).
• 1986 m. – Antanas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, poetas (g. 1939 m.).
• 1990 m. – Alfonsas Krivickas, Lietuvos ir Vokietijos grafikas, tapytojas (g. 1919 m.).
• 1994 m. – Eugenijus Matuzevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1917 m.).
• 1997 m. – Imantas Jonas Kazakevičius, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas (g. 1940 m.).
• 1998 m. – Jeronimas Baušys, Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 2006 m. – Martynas Vainilaitis, lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (g. 1933 m.).
• 2008 m. – Juozas Bartišius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
• 2009 m. – Vadimas Titarenka, ukrainiečių kilmės Lietuvos finansininkas, finansų analitikas, ekonomistas (g. 1964 m.).
• 2022 m. – Regimantas Adomaitis, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1937 m.).^[2]

Įvykiai

• 1837 – karūnuota Jungtinės Karalystės karalienė Viktorija;
• 1840 – Samuelis Morzė užpatentavo telegrafą;
• 1863 – Vakarų Virdžinija tampa 35-aja JAV valstija;
• 1944 – JAV įkurta Centrinė žvalgybos valdyba – CŽV;
• 1963 – JAV ir SSRS vadovai tarp Vašingtono ir Maskvos nusprendė įrengti tiesioginę telefono liniją, kad sumažėtų galimybė kilti branduoliniam karui;
• 1991 – Vokietijos vyriausybės nariai balsavo už šalies sostinės perkėlimą iš Bonos į Berlyną.

Gimimo dienos

• 1763 m. – Teobaldas Volfas Tounas, vienas Airijos nepriklausomybės siekėjų lyderių, ir laikomas vienu iš airių respublikonų tėvų (m. 1798 m.).
• 1819 m. – Žakas Ofenbachas, prancūzų kompozitorius, violončelistas, dirigentas, 2 operų, 100 operečių, romansų, pjesių autorius (m. 1880 m.).
• 1861 m. – Frederick Gowland Hopkins, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1947 m.).
• 1864 m. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (m. 1931 m.).
• 1909 m. – Errol Leslie Thomson Flynn, amerikiečių aktorius (m. 1959 m.).
• 1928 m. – Žanas Mari Le Penas, Prancūzijos politikas, radikalus dešinysis.
• 1930 m. – Magdalena Abakanovič, Lenkijos dailininkė, Berlyno dailės akademijos, Amerikos dailės ir literatūros akademijos garbės narė, Karališkojo dailės koledžo Londone, Rod Ailendo dizaino mokyklos (JAV) garbės daktarė.
• 1943 m.: 
  • Emilis Assad Rached, brazilų krepšininkų. Assad dalyvavo m. Pasaulio krepšinio čempionatas 1967^[4] m. su Brazilijos vyrų krepšinio rinktinė (m. 2009 m.).
  • Masajukis Uemura, NES ir SNES žaidimų konsolių projektuotojas (m. 2021 m.).
• 1946 m.:
  • Ahmed Benbitour, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1999 m. gruodžio 23 d. iki 2000 m. rugpjūčio 27 d.
  • Ksanana Gusmanas, Rytų Timoro pirmasis prezidentas (2002–2007 m.).
• 1947 m. – Ricardo Terra Teixeira, dabartinis ir aštuonioliktasis Brazilijos futbolo konfederacijos prezidentas (CBF). Pareigas eina nuo 1989 m. sausio 16 d. Texeira liks poste iki 2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato pabaigos.^[5].
• 1967 m. – Nikolė Kidman, viena garsiausių amerikiečių – australų kino aktorių, filmų prodiuserė.
• 1976 m. – Džulijanas Beletis, Brazilijos futbolininkas (gynėjas), šiuo metu žaidžiantis Fluminense klube. 2001–2005 žaidė Brazilijos rinktinės sudėtyje. Su rinktine laimėjo pasaulio čempionatą.
• 1978 m. – Frankas Lampardas jaunesnysis, anglų futbolininkas, atstovaujantis Chelsea klubui. Anksčiau yra žaidęs West Ham United bei Swansea City ekipose.
• 1982 m. – Aleksėjus Berezuckis, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir CSKA Moscow klubo gynėjas.
• 1983 m. – Joshua (Josh) Malik Childress, amerikiečių krepšininkas rungtyniaujantis Phoenix „Suns“ klube.
• 1985 m.:
  • Aureljenas Čedžu, Kamerūno futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Yra Prancūzijos klubo Lille OSC ir Kamerūno nacionalinės rinktinės žaidėjas.
  • Darko Miličičius, Serbijos krepšininkas.
• 1989 m. – Chavjeras Matijasas Pastorė, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Italijos klubo US Città di Palermo žaidėjas.

Mirtys

• 1722 m. – Kristofas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos vėlyvojo baroko architektas (g. 1655 m.).
• 1820 m. – Manuelis Belgranas, Argentinos nacionalinis didvyris, šalies vėliavos autorius. Ekonomistas, teisininkas, politikas, kariuomenės vadas (g. 1770 m.).
• 1888 m. – Johanesas Hermanas Cukertortas, Vokietijos ir Lenkijos žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą Vilhelmui Šteinicui. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia (g. 1842 m.).
• 1933 m. – Klara Cetkin, Vokietijos politikė, kovotoja už moterų teises, viena iš Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų, tarptautinio komunistinio judėjimo veikėja. Manoma, kad ji pasiūlė švęsti Tarptautinę moters dieną (1911 m. kovo 8 d.) (g. 1857 m.).
• 1958 m.:
  • Ernestas Burtniekas, gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (nuo 1949 m). Nuo 1947 m. Latvijos universiteto vidaus ligų diagnostikos ir propedeutikos katedros vedėjas. 1949 m. suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. 1950–1958 m. Rygos medicinos instituto direktorius. Svarbiausi darbai – apie tuberkuliozę.^[6] (g. 1898 m.).
  • Kurt Alder, 1950 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1902 m.).