| Vaclavas Leščinskis (1576) | |
|---|---|
 | |
| Leščinskiai | |
 | |
| Herbas „Vieniava“ | |
| Gimė | 1576 m. |
| Mirė | 1628 m. (~52 metai) |
| Tėvas | Rafaelis Leščinskis |
| Motina | Ana Koržbok Zadavska |
| Sutuoktinis (-ė) | Ana Rozdraževska |
| Vaikai | Katerina Leščinska, Mariana Leščinska, Ana Leščinska, Barbora Leščinska, Andžejus Leščinskis, Vladislavas Leščinskis, Rafalis Leščinskis, Janas Leščinskis |
Vaclavas Leščinskis (1576–1628) – ATR valstybinis veikėjas, Kališo kaštelionas (1616–1618 m.), Kališo vaivada (1618–1620 m.), Karūnos pakancleris (1620–1625 m.), Karūnos didysis kancleris (1625–1628 m.), Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas (1628 m.), Bresto, Varecko, Grodecko ir Kamenecko seniūnas.
Lenkijos kilmingos magnatų Leščinskių giminės atstovas, herbo „Veniava“ savininkas. Brest-Kujavijos vaivados ir Radzievskio seniūno Rafalio Leščinskio (1526–1592) sūnus nuo antrosios santuokos su Ana Koržbok Zadavska. Vyresnieji broliai – Radzijevsko seniūnas Jonas (m. 1588/1589) ir Brest-Kujavijos vaivada Andžejus (apie 1559–1606).
Jo tėvai buvo pamaldūs protestantai, ir Vaclovas buvo auklėjamas kalvinizmo. Po savo tėvo Rafalio mirties Vaclavas Leščinskis apsigyveno giminės pilyje, Golochuve, kur teikė prieglobstį čekų broliams.
1601 metais Vaclavas Leščinskis perėjo iš kalvinizmo į Romos katalikų tikėjimą, po ko prasidėjo greitas karjeros augimas. Jo žmona Ana Razdraževska iki gyvenimo galo buvo ištikima protestantų religijai. 1616 metais gavo Kališo kašteliono pareigybę, 1618 metais tapo Kališo vaivada. 1620 metais Vaclavas Leščinskis buvo paskirtas Karūnos pakancleriu, 1625 metais tapo Karūnos didžiuoju kancleriu. 1628 metais buvo išrinktas Didžiosios Lenkijos generaliniu seniūnu.
Apie 1603 metus vedė Aną Rozdraževską (1586 – po 1619), Poznanės pakamario ir kašteliono Jono Rozdraževskio (apie 1543–1600) dukrą. Vaikai:
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Andžejus Čarnkovskis |  1618–1620 | Po to: Janas Gostomskis |
| |||||||
| |||||||
| |||||||
