Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema

Daugkartinių gėrimų pakuočių (daugeliu atvejų tai – stiklo buteliai) užstato sistemos pradžia siekia XIX a.^[1][2] Užstato sistema ilgą laiką buvo gėrimų gamintojų priemonė susigrąžinti butelius. Toks būdas – ekonomiškai naudingesnis, nei naujos taros gamyba. Su laiku išryškėjo ir aplinkosauginė šios sistemos nauda.

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos kūrimą ir diegimą skatino būtinybė kovoti su aplinkos tarša pakuočių atliekomis. Vienas pirmųjų atvejų – 1971 m. JAV, Oregono valstijoje pradėjusi veikti sistema, Europoje pirmoji buvo Švedija – 1984 m. į užstato sistemą čia įtrauktos aliuminio skardinės, o po 10 metų, 1994-aisias, ir PET buteliai.^[3]

Užstato sistema – vienas iš žiedinės ekonomikos veiklos modelių.^[4] Pagal jį veikia ir vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – užstatas vartotojus motyvuoja grąžinti pakuotes, kurios perdirbamos ir vėl virsta naujomis pakuotėmis ar kitais gaminiais. Taip atliekos paverčiamos antrinėmis žaliavomis, mažinamas naujų žaliavų poreikis bei energijos sąnaudos, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Žiedinės ekonomikos modelį plečianti Europos Sąjunga patvirtino žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį.^[5] Numatoma, kad iki 2025 m. Europoje turėtų būti surenkama bent 77 proc., o 2029 m. bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių.^[6] Šiam rodikliui pasiekti rekomenduojama diegti gėrimų pakuočių užstato sistemas.^[6] Naudojant užstato sistemą, galima surinkti itin didelį pakuočių kiekį,^[7] be to, čia surenkamos žaliavos yra švarios, be pašalinių priemaišų, tad jos gali būti efektyviai perdirbtos ir vėl naudojamos gėrimų pakuočių gamybai.

* Atskirose šalyse užstato sistema startavo etapais – vieneriais metais pradėta rinkti aliuminio skardines, kiek vėliau – plastikinės. Lentelėje pateikiama tik vienkartinių gėrimų pakuočių sistemos starto data.

** Atskirose šalyse užstato dydis priklauso nuo pakuotės rūšies ar tūrio. Lentelėje pateikiamas užstato dydžių diapazonas.

Užstato sistema taip pat veikia atskirose JAV valstijose, Kanados provincijose bei Australijos teritorijose.^[8]

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. vasario mėnesio. Sistemos veiklą administruoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD).

Užstatas

Už depozitines pakuotes Lietuvoje 2015 m. nustatytas 0,1 Eur užstatas. Užstato dydį tvirtina aplinkos ministras. Pirkėjas užstatą sumoka įsigydamas kiekvieną sistemoje dalyvaujančią pakuotę, atgauna – sugrąžinęs pakuotę į taromatą ar rankinio surinkimo punktą.

Vienkartinės gėrimų pakuotės grąžinamos parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 m², arba kaimo parduotuvėse.

Užstatas netaikomas, jeigu:

• gėrimai skirti parduoti ir/arba vartoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančiose transporto priemonėse, vežančiose keleivius tarptautiniais maršrutais;
• išvežant arba eksportuojant gaminius iš Lietuvos;
• pakuotės talpa mažesnė nei 0,1 litro ar didesnė nei 3 litrai;
• pakuočių negalima priimti dėl techninių kliūčių.^[9]

Gėrimai ir pakuotės

Užstato sistemoje dalyvauja pakuotės, į kurias išpilstyti bei Lietuvos vidaus rinkoje parduodami:

• alkoholiniai gėrimai: alus, alaus kokteiliai, sidras, kriaušių sidras, vaisių vynas, vaisių vyno kokteiliai, vaisių vyno gėrimai, kiti fermentuoti gėrimai ir alkoholiniai kokteiliai;
• nealkoholiniai gėrimai: gaivieji gėrimai, stalo vanduo, gira, natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo, fasuotas geriamasis vanduo, sultys, nektaras.

Užstato sistemoje dalyvauja pakuotės, pagamintos iš:

• stiklo (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);
• PET (polietileno tereftalato);
• metalo.^[9]

Rezultatai

Lietuvos gyventojai per metus grąžina vidutiniškai virš 500 mln. pakuočių. Baigiantis tretiems veiklos metams, 2019 m. vasarį, USAD viso buvo surinkusi 1,6 milijardo^[11] pakuočių.

Už šalies ribų, Lietuvos užstato sistema vertinama kaip itin sėkminga,^[12] jos veikla pristatoma kaip gerosios praktikos pavyzdys.^[13] Dėl to ji apibūdinama ir kaip vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos ambasadorė.^[14]

Užstato sistemos pajamos ir sąnaudos

Pajamos

Pagrindinis USAD pajamų šaltinis – gėrimų gamintojų bei importuotojų subsidijos, mokamos už kiekvieną į rinką išleistą pakuotę.^[19]

Kitas pajamas USAD gauna parduodama pakuočių žaliavas. Administratoriui atitenka ir vartotojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas.

Sąnaudos

Didžiąją USAD išlaidų dalį sudaro taromatų infrastruktūros išlaikymas bei pakuočių surinkimo sąnaudų kompensacijos prekybininkams, kurių parduotuvėse įrengti taromatai ar rankiniai taros surinkimo punktai. Kompensacijos mokamos nuo kiekvienos surinktos pakuotės.^[20]

Pakuočių perdirbimas

Lietuvoje vienkartines gėrimų pakuotes surenkamos 3 tūkst. vietų.^[21] Iš čia jos vežamos į USAD skaičiavimo centrą Vilniuje.

Skaičiavimo centre pakuotės suskaičiuojamos bei paruošiamos perdirbimui.

• Stiklinės – smulkinamos ir parduodamos stiklo fabrikams.
• Plastikinės bei metalinės (aliumininės ir plieninės) – presuojamos ir parduodamos žaliavų perdirbėjams.

Užstato sistema ir daugkartinės pakuotės

Lietuvoje taip pat veikia ir daugkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Daugkartinės pakuotės – tai stiklo buteliai, kurie po surinkimo grąžinami gėrimų gamintojui.

Daugkartinės ir vienkartinės gėrimų pakuotės surenkamos tose pačiose surinkimo vietose. Daugkartinių pakuočių priėmimą taromatuose, gėrimų gamintojai apmoka pagal daugkartinių pakuočių tvarkymo tarifą.^[22]

Daugkartinės stiklo pakuotės Lietuvoje sudaro apie 10 proc. visų depozitinių pakuočių. 2017 m. Lietuvoje į rinką išleista 66,3 mln. daugkartinių gėrimų pakuočių,^[23] vienkartinių 9 kartus daugiau – 585,6 mln.^[24] Didžioji jų dalis buvo PET pakuotės. Vienkartinių stiklinių pakuočių buvo 30,8 mln.^[24]

Vidutinis daugkartinių gėrimų pakuočių sugrąžinimo rodiklis 2009–2017 m. – 92 proc.^[25]