Oregonas

Vandenyno pakrantė nedaug raižyta.

Valstijos paviršius kalnuotas – išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės nutįsę Pakrantės kalnagūbriai. Ryčiau esanti aliuvinė Vilameto slėnio žemuma skiria juos nuo Kaskadinių kalnų (juose yra aukščiausia Oregono vieta – Hudo kalnas, 3429 m,; yra veikiančių ugnikalnių). Oregono vidurinę ir šiaurės rytinę dalį užima Kolumbijos plynaukštė (aukštis iki 3011 m, Sakadžavėjos viršūnė Volovos kalnuose), pietryčiuose įsiterpia Didžiojo Baseino pakraštys. Pakrantės kalnagūbriuose ir Oregono šiaurės vakarinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų.^[2]

Šiaurės Oregono klimatas vidutinių platumų, o pietuose – subtropinis, prie Ramiojo vandenyno – jūrinis, o rytuose žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra pakrantėje laikosi apie +5 °C, Vilameto, Ampkvos ir Rogo slėniuose apie +4 °C, Kaskadiniuose kalnuose nukrenta žemiau 0 °C, o vidurio ir rytų Oregono plynaukštėse – laikosi apie +1 °C, liepos mėnesį pakrantėje atitinkamai +14 °C, Vilameto, Ampkvos ir Rogo slėniuose +21 °C, Kaskadiniuose kalnuose – +10–15 °C, vidurio ir rytų Oregono plynaukštėse – +23 °C.^[3] Per metus vakaruose iškrinta 1600–2000 mm, rytuose 300 mm kritulių.^[2] Kaskadiniuose kalnuose žiemą būna nemažai sniego.

Šiaurine Oregono riba teka Kolumbija, o per valstiją – jos intakai Dešutsas, Vilametas, Džono Dėjaus upė. Rytų Oregone teka Sneikas su intaku Ovaihiu. Į Ramųjį vandenyną teka neilgos upės, iš kurių didesnės – Ampkva, Rogas. Upės sufaro daug gilių kanjonų. Daug ežerų: Didžiajame Baseine telkšo Aukštutinis Klamato, Malūro, Harnio, Samerio ežerai, Kaskadiniuose kalnuose – Kraterio ežeras.

Dirvožemiai: juosvažemiai, kaštonžemiai, sūrožemiai, kalciažemiai, rudžemiai.^[2]

Oregono miškingumas – 48 %.^[2] Būdingi daugiausia spygliuočių miškai, augantys kalnų šlaituose, vakarinėje valstijos dalyje. Pietryčių Oregonui būdingos skurdžios stepės, krūmokšnių pusdykumės.

Įsteigta daug saugomų teritorijų: Kraterio ežero nacionalinis parkas, Džono Dėjaus fosilijų lovių, Niuberio nacionalinis ugnikalnių, Oregono urvų nacionaliniai paminklai, Dešutso, Fremonto–Vinemos, Malūro, Hudo kalno, Očoko, Rogo upės–Siskiju, Sajuslo, Jumatilos, Ampkvos, Valovos–Vaitmano, Vilameto nacionaliniai miškai, Kreivosios upės nacionalinė prerija, Pragaro kanjonas, Oregono kopos, Perpetua kyšulys ir kt.

Tankiausiai apgyvendinta valstijos dalis – šiaurės vakaruose esantis Vilameto slėnis. Likusi valstijos dalis, ypač pietryčiai gyvenami labai retai.

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 71,7 % (vokiečių, airių, anglų, norvegų kilmės)
• lotynoamerikiečiai – 13,9 % (meksikiečiai, puertorikiečiai, kubiečiai)
• azijiečiai – 4,6 % (vietnamiečiai, kinai, indai, filipiniečiai, korėjiečiai)
• afroamerikiečiai – 2,0 %
• indėnai – 1,5 % (pajutai, kusai, ampakvai, činukai, tilamukai, alsiai, kalapujai, molalai, šastai, klikitatai, takelmai, tutuniai, tolovai, četkai, teninai, kokiliai, klamatai, modokai)
• Ramiojo vandenyno salų kilmės – 1,5 % (maršaliečiai ir kt.)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys^[4]

• Portlandas (652,5 tūkst. gyv.)
• Judžinas (177,1)
• Salemas (175,4)
• Grešamas (114,2)
• Hilsboras (106,4)
• Bendas (99,2)
• Bivertonas (97,5)
• Medfordas (85,8)
• Springfildas (61,8)

Valstija daugiausia uždirba iš žemės ūkio produktų, galvijų, pieno produktų. Valstija pirmauja pagal šparaginių pupelių, pipirmėčių, brokolių, žemuogių užauginamus kiekius. Valstija taip pat gauna pelno iš miškų ūkio. Kiti valstijos produktai yra popierius, įvairūs mechanizmai.