Vienspalvis šachmatų uždavinys

Albertas Heinrichas Knystas
687 Diagramme und Figuren 1964
a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
h#2 Nuspalvinti figūras. Du sprendiniai

baltieji: Kf5, b7, f2; juodieji Kf3.

1.Kg2 b8V 2.Kh3 Vg3#.

b) baltieji: Kf5, b7; juodieji Kf3, f2.

1.Kg3 b8V+ 2.Kh4 Vh2#.[1]

Vienspalvis šachmatų uždavinys – tai sprendimui pateikta šachmatų poziciją, kurioje visos figūros – vienspalvės. Tai Retro žanro kompozicija. Sprendėjui siūloma nustatyti abiejų pusių figūrų spalvas, o kartais dar ir papildomų užduočių. Baltųjų ir juodųjų figūrų išdėstymas diagramoje būna specifinis. Jis turi atitikti šachmatų kompozicijai keliamus formalius reikalavimus, neturėti nereikalingų figūrų ir pan. Tai padeda, pasitelkus matematinę logiką, šachmatų žaidimo taisykles ir retrogradinę analizę, rasti teisingą sprendimą.

Gideonas Huserlis
Isreal Ring Tourney 19661971
a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
Nuspalvinkite figūras. Koks paskutinis ėjimas?
Gideonas Huserlis
Isreal Ring Tourney 19661971
a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
Figūros po nuspalvinimo. Koks paskutinis ėjimas?

1. c7xd8B+[2]

Istorija

1964 m. vokiečių šachmatų kompozitorius Albertas Heinrichas Knystas (Albert Heinrich Kniest (1908–1984)) žurnale „Diagramme und Figuren“ paskelbė sutarto mato uždavinį, kurio visos figūros buvo vienspalvės.[3]

Uždaviniai

Užduotys

Sprendėjui siūloma nustatyti figūrų spalvas. Kai kada nurodyti ir paskutinį ėjimą, arba skelbti tiesioginį ar sutartinį matą užduotyje nuodytu ėjimų skaičiumi.

Pavyzdžiai

Pavyzdžių nagrinėjimas atskleidžia, kaip galima nustatyti figūrų spalvas. 1-je diagramoje bokštai g1 ir h5, o taip pat, bokštai g7 ir h6 turėtų būti vienos spalvos, nes kitaip abu karaliai būtų šachuojami, o tai pagal žaidimo taisykles negalima. Toliau aiškinamės karalių spalvas. Priėmę, kad h1 laukelyje yra baltųjų karalius, o g6 laukelyje - juodųjų, turime, kad bokštai g1 ir h4 turėtų būti baltųjų, o g7 ir g6 – juodųjų. Valdovė negali būti juoda, nes tada ji šachuotų baltųjų karalių, tad ji - balta. Kokia pėstininko spalva ir koks buvo paskutinis baltųjų ėjimas. Abu klausimai paaiškinami tik kai priimame, kad pėstininko spalva yra balta, kadangi tuomet jis iš laukelio g5, kirsdamas juodųjų prasilenkiantį pėstininką f5, galėjo atsirasti f6 laukelyje. Prieš tai juodieji galėjo eiti pėstininku per du tik, jei rikis laukelyje e8 yra juodos spalvos. Taip, remiantis šachmatų žaidimo taisyklėmis bei loginiu mąstymu, išaiškinamos figūrų spalvos.[4]

Izraelio šachmatų kompozitoriaus Gideono Huserlio (Gideon Husserl (1925- 2013))[5] uždavinyje laukelyje c8 stovintis karalius yra šachuojamas dviejų figūrų: Bd8+ ir Vc6+. Taip gali atsitikti, jei paskutinis baltųjų ėjimas būtų buvęs c7xd8B+. Todėl priimame, kad baltųjų figūros - Bd8, Vc6 ir Kd6, o juodųjų - Kc8. Pėstininkas laukelyje b7 negali priklausyti baltiesiems, nes tokiu atveju juodųjų karaliui būtų trigubas šachas, todėl šis pėstininkas -juodųjų. Rikis laukelyje a8 galėjo atsirasti tik paaukštinus baltųjų pėstininką, tad jis baltasis. Iš to seka ir išvada, kad pėstininkas laukelyje a7 galėjo atsirasti tik po pėstininko paaukštinimo, ir negali būti juodasis. Bokštas laukelyje f6 ir žirgas laukelyje e8 negali būti juodųjų figūros, nes jos šachuotų baltųjų karalių.

Figūrų spalvų nustatymui padeda ir papildomos užduotys. Rusų šachmatu kompozitoriaus Vladimiro Korolkovo (Владимир Александрович Корольков (1907 - 1987))[6] šachmatų uždavinyje tokia užduotis, padedanti nustatyti figūrų spalvas, yra tiesioginis matas dviem ėjimais.

Jei pradėsime nuo karalių spalvinimo, pastebimėsime, kad mažiau tikėtina, jog karaliui, esančiam h5 laukelyje, galėtų būti skelbiamas matas dviem ėjimais. Tuo remdamiesi priimame, kad šio karaliaus spalva - balta. Iš to seka, kad karalius, laukelyje e8 laukelyje yra juodas. Kadangi karaliai pradinėje uždavinio ozicijoje negali būti šachuojami, bokštas a8 yra juodas, o laukelyje h2 - baltas. Dėl tos pačios priežasties ir pėstininkas laukelyje d7 negali būti baltas, o tik juodas.

Lieka nustatyti likusių dviejų pėstininkų spalvas. Logika sako, kad pėstininkas laukelyje d6 turėtų būti baltas, nes ribotų juodųjų karaliaus, kuriam reikia skelbti matą, judėjimo laisvę.

Kokia gi pėstininko a3 laukelyje spalva? Jei pasirinktume juodą, baltieji negalėtų skelbti mato antruoju ėjimu: pav po 1. Kg6, sektų juodųjų atsakymas - ilgoji rokiruotė, (kai nėra galimybės įrodyti, kad rokiruotė negalima, ji yra galima). Dėl to pėstininkas turi būti baltasis. Tokiu atveju situacija keičiasi: juodieji turi tik dvi, galinčias paskutiniame ėjime vaikščioti figūras: karalių ir bokštą, iš kurių viena privalėjo vaikščioti. Kas reiškia, kad juodieji yra praradę teisę į rokiruotę, todėl jų karalius po 1. Kg6 ∞ 2.Bh8# yra matuojamas.

Andrejus Frolkinas, Andrejus N. Kornilovas
XL Rex Multiplex 1989
Nuspalvinkite figūras . Koks buvo paskutinis baltųjų ėjimas?

Juodieji: Kc6.1. h5xg6++ (prasilekiančio pėstininko g5 kirtimas)[8]

Stanislavas Kiriličenka
477 feenschach 1982
Nuspalvinkite figūras. Baltieji atsiima 1 ėjimą ir duoda matą vienu ėjimu. Sutartinis retraktorius.

Juodieji: Kc6, b7 (4+2). -1. c5xd5 (prasilenkiančiojo pėstininko kirtimas)

1.Bc8#[9]

Šaltiniai

Išorinės nuorodos