Rusai
| Rusai (русские) | |
|---|---|
 Rusų valstietės (XX a. pradžia) | |
| Gyventojų skaičius | 134 mln.[1] |
| Populiacija šalyse |  Rusija:117 319 000[2]
|
| Kalba (-os) | rusų |
| Religijos | stačiatikybė, sentikybė |
.svg){kind=small}
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąją dalį (apie 79,8 %[9]) Rusijos Federacijos gyventojų.
Skaičius ir paplitimas
Didelę dalį gyventojų rusai taip pat sudaro Ukrainoje, Baltarusijoje (8,3 %), Kazachstane (18,4 %), Uzbekistane, Latvijoje (24,5 %), Kirgizijoje (6,2 %), Estijoje (24,3 %), Lietuvoje (4,5 %), Moldavijoje. 1989 m. už Rusijos sienų gyveno 25,3 mln. rusų. Bendras rusų skaičius pasaulyje sudaro apie 134 mln. milijonų, iš kurių Rusijoje – 117 milijonų.[10]. Buvusiose tarybinėse respublikose gyvenantys rusai dažnai kartu su kitų tautybių gyventojais, kurių gimtoji kalba yra rusų, jungiami į „rusakalbių“ kategoriją.
Etimologija
Rusų tautos ir vienkart valstybės pavadinimas (sen. rusų k. рѹсь) pradžijoje reiškė „variagai“ ir buvo kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio rōþr (irklininkas)[11]. Taip pat yra slavų, iraniečių etimologijos teorijos. XVIII–XIX a. literatūrinėje kalboje rusai buvo vadinami didžiarusiai. Terminas atsirado, norint atskirti rusus nuo baltarusių, mažarusių (Rusijos imperijoje vartotas oficialus ukrainiečių tautos vardas).
Žodis „русский“ (russkij) yra kilęs iš žodžių junginio „русские люди“ (russkije liudi, rusų žmonės) būdvardis.
Kalba, raštas ir literatūra
Rusai kalba rusų kalbą. Rašant rusų k. nuo X a. naudojamasi iš bažnytinės slavų kalbos perimta kirilika. Seniausias žinomas rusiškas rankraštinis tekstas užrašytas apie XI a. (Naugardo kodeksas)[12]. Knygos rusų žemėse rašomos nuo XI a. vidurio. Pirmoji rankraštinė knyga — Ostromiro evangelija. Pirmoji išspausdinta rusiška knyga „Apaštalas“ išleista 1564 m. Autoriai – Ivanas Fiodorovas ir Petras Mstislavecas. Biblija į rusų k. pirmą kartą išversta XIX a. Iki to (stačiatikių bažnyčioje iki šiol) tikintieji skaitė bažnytine slavų kalba. Rusų bendrinė kalba susiformavo XVII–XIX a. Pirmasis reguliarus rusiškas periodinis leidinys („Sankt Petergurgo žiniaraštis“) pasirodė 1703 m.[reikalingas šaltinis]
Religija
Kijevo Rusia priėmė krikščionių (stačiatikių) tikėjimą 988 m. iš Bizantijos imperijos. Net ir po krikšto gyvavo slavų pagonybės elementai. 1448 m. Rusijos stačiatikių bažnyčia gavo autokefaliją. XVII a. dalis tikinčiųjų ir dvasininkų atsisakė priimti bažnyčios apeigų reformą. Nuo to laiko senųjų apeigų išpažinėjai, kurie, savo ruožtu, naująsias apeigas ir tradicijas laikė erezija, buvo nuožmiai persekiojami visoje Rusijos carystėje. Nemažai sentikių įsikūrė Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Sovietmetyje valdžia vykdė ateizmo politiką, daug bažnyčių buvo uždarytos arba sunaikintos, o dvasininkai persėkiojami. XXI a. rusai yra vieni iš nereligingiausių tautų pasaulyje[13].
Skaičius
Skaičiaus kitimas[14][15][16][17][18][19]:
| Metai | Skaičius | Pokytis, % |
|---|---|---|
| 1646 | 7 000 000* | … |
| 1719 | 11 000 000* | +57,00 |
| 1795 | 20 000 000* | +82,00 |
| 1843 | 36 000 000* | +80,00 |
| 1896 | 55 667 469 | +54,63 |
| 1926 | 77 791 124 | +39,74 |
| 1939 | 99 591 520 | +28,02 |
| 1959 | 114 113 579 | +14,58 |
| 1970 | 129 015 140 | +13,06 |
| 1979 | 137 397 089 | +6,50 |
| 1989 | 145 155 489 | +5,65 |
| 2002 | 115 889 107** | −3,32** |
| 2010 | 111 016 896** | ???? |
*Apytikriai.
**Tik Rusijoje.
