Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia

54°40′53″š. pl. 25°16′40″r. ilg. / 54.6813491°š. pl. 25.2778896°r. ilg. / 54.6813491; 25.2778896

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia
Tikėjimo srovėreformatai
SavivaldybėVilniaus miesto savivaldybė
GyvenvietėVilnius
AdresasPylimo g. 18
Statybinė medžiagaMūras
Pastatyta1835 m.
Stiliusklasicizmas

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia – evangelikų reformatų maldos namai, esantys Vilniuje. Priešingoje Pylimo gatvės pusėje yra Reformatų parkas.

Istorija

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia

Kada buvo įkurta pirmoji Vilniaus reformatų bažnyčia, nėra žinoma. Pirmosios kalvinų pamaldos laikytos 1553 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo Lukiškių dvare. Pirmas, apie 1562 m., specialiai reformatų maldos namams pastatytas pastatas buvo Radvilų rūmuose, užėmusiuose kvartalą dab. Šv. Jonų ir Pilies gatvių sankryžoje. Mirus Mikalojui Radvilai Juodajam pastatas atiteko jėzuitams.

1574 m. nauja Vilniaus reformatų bažnyčia Mikalojaus Radvilos Rudojo rūpesčiu įkurta kitoje gatvės pusėje, Stanislovo Goštauto sklype, šalia žuvų turgaus. Čia reformatai laikė pamaldas 7 metus. 1581 m. reformatams pastatyta nauja bažnyčia dab. Volano gatvėje, prie Hornostajų rūmų.

XVI a. pab. – XVII a. reformatai buvo persekiojami, jų bažnyčia ne kartą padegta. Refomatai buvo priversti nuolat keisti maldų vietą.

Dabartinė reformatų bažnyčia yra devintoji. Ji pastatyta 18301835 m. lenkų kariuomenės majoro Pavelo Strijenskio rūpesčiu pagal architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą.

Sovietmečiu parapija buvo panaikinta. 1957–1990 m. veikė kino teatras Kronika, kuriame rodyti tik dokumentiniai filmai.[1]

Parapija atkurta 1990 m.

2018 metais pradėtas restauravimas pagal Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programą.[2]

2022 metų spalio 20 dieną atkurtos ant bažnyčios stogo buvusios skulptūros, pranešė Kultūros infrastruktūros centras.[3][4][5] Kazimiero Jelskio lenkų skulptoriaus tikslios darbų kopijos: dviem klūpinčiais sparnuotais angelais ir Tikėjimą simbolizuojančia mergelės figūra su kryžiumi bei taure rankose. Dabartinių atkurtų skulptūrų autoriai: Rimantas Okulič-Kazarinas ir Ramunė Balandžiūnienė. Kiekviena iš skulptūrų sveria maždaug po vieną toną, jos pagamintos iš specialaus skulptūrinio cemento, angelų aukštis – 2 metrai, vidurinės skulptūros – 2,5 metro, o skaičiuojant su kryžiumi – 3 metrai, kryžius pagamintas iš metalo.[6]

Architektūra

Pastatas klasicistinio stiliaus su dorėniška kolonada ir graikišku frontonu.

Nuorodos