Vitelijus
Aulas Vitelijus Germanikas (lot. Aulus Vitellius Germanicus, 15 m. rugsėjo 24 d. – 69 m. gruodžio 22 d.) – Romos imperatorius nuo 69 m. balandžio 17 d. iki gruodžio 22 d.
| Vitelijus | |
|---|---|
 | |
| Antikinio biusto kopija, manomai vaizduojanti Vitelijų | |
| Gimė | 15 m. rugsėjo 24 d. |
| Mirė | 69 m. gruodžio 22 d. (54 metai) |
| Tėvas | Lucijus Vitelijus |
| Vaikai | Vitelijus Petronianas, Vitelijus Germanikas, Vitelija |
 | |
| Valdė | 69 m. balandžio 25 d. - 69 m. gruodžio 22 d. (7 mėn.) |
| Pirmtakas | Otonas |
| Įpėdinis | Vespasianas |
 Vikiteka | Vitelijus |
Jis buvo vienas iš keturių imperatorių per vienerius 69−uosius metus (kiti buvo Galba, Otonas ir Vespasianas).
Biografija
Vitelijus buvo Lucijaus Vitelijaus žmonos Sekstilijos sūnus, ir turėjo vieną brolį, Lucijų Vitelijų Jaunesnįjį.
Vitelijus buvo konsulu 48 m. ir prokonsulu Afrikoje.
68 m. Galba jį paskyrė Žemutinės Germanijos vietininku. Vitelijus buvo populiarus tarp pavaldinių dėl didelio išlaidumo ir labai geros savo prigimties.
Imperatoriumi Vitelijų paskelbė dviejų Romos legionų prie Reino vadai[1] Cecina ir Valensas. 69 m. sausio 1 d. jie atsisakė prisiekti ištikimybę imperatoriui Galbai ir 69 m. pradžioje Vitelijus buvo paskelbtas Colonia Agrippinensis imperatoriumi. Tiksliau jis buvo paskelbtas Vidinės ir Aukštutinės Germanijos armijų imperatoriumi. Prie jo greitai prisidėjo Galijos, Britanijos ir Retijos armijos.
Nors senatas ir suteikė jam imperatoriaus privilegijas, tačiau Romos gyventojai taip jo ir nepripažino imperatoriumi, nes jam įžengus į miestą Roma tapo riaušių ir skerdynių, gladiatorių kovų ir ekstravagantiškų puotų vieta.
69 m. liepos mėn. Vitelijus sužinojo, kad rytinių provincijų armijos paskelbė imperatoriumi savo vadą Titą Flavijų Vespasianą. Kai tik buvo sužinota, kad Rytų, Dalmatijos ir Ilyrijos armijos prisijungė prie Vespasiano, dezertyravo dauguma Vitelijaus pavaldinių ir jis buvo priverstas atsisakyti sosto.
Manoma, kad Vitelijus laukė Vespasiano armijos Mevanijoje, ir kad dėl pasidavimo sąlygų buvo sutarta su Marku Antonijum Primu, šešto legiono, tarnavusio Panonijoje, vadu ir vienu iš pagrindiniu Vespasiano rėmėju, bet pretoriai uždraudė jam užbaigti susitarimą ir privertė jį grįžti į rūmus. Tačiau, Vitelijui beeinant į Santarvės šventyklą grąžinti imperatoriaus ženklus, jis buvo nustumtas nuo Gemonijaus laiptų ir ten persmeigtas. „Tačiau aš kartą buvau jūsų imperatorius“ tokie buvo paskutiniai Vitelijaus žodžiai.
Per savo trumpą valdymą Vitelijus parodė norą valdyti išmintingai, bet jį visiškai kontroliavo Valensas ir Cecina.
Šaltiniai
Nuorodos
- Vitelijus Archyvuota kopija 2012-06-29 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
| Romos imperatorius | ||
| Anksčiau valdė: Otonas | Vitelijus (69 m.) Keturių imperatorių metai | Vėliau valdė: Vespasianas |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||