Vladislavas Domarkas
| Vladislavas Domarkas | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. rugpjūčio 17 d. Vėlaičiai, Kartenos valsčius |
| Mirė | 2016 m. vasario 29 d. (76 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse[1] |
| Tėvas | Jonas Domarkas |
| Motina | Barbora Mačiulskytė-Domarkienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Stanislova Sakalauskaitė-Domarkienė |
| Vaikai | Andrius, Evelina |
| Veikla | radijo inžinierius, mokslo bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1971 m. SSKP |
| Alma mater | 1961 m. Kauno politechnikos institutas |
Vladislavas (Vladas) Domarkas (1939 m. rugpjūčio 17 d. Vėlaičiuose, Kartenos valsčiuje – 2016 m. vasario 29 d. Kaune[2]) – radijo inžinierius, Lietuvos mokslo, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
1945–1956 m. mokėsi Balsiškių pradinėje ir Kartenos vidurinėje mokykloje. 1961 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultete su pagyrimu baigė radiotechnikos specialybę.
1961–1967 m. KPI Ultragarso laboratorijos inžinierius, 1963–1966 m. aspirantas. Nuo 1967 m. KPI Radioelektronikos fakulteto dėstytojas, 1969 m. docentas. 1977 m. technikos mokslų daktaras.[3] 1977–1978 m. stažavo Kalifornijos Santa Barbaros ir Stanfordo universitetuose (JAV). 1979–1980 m. Radijo prietaisų katedros vedėjas. 1980–1983 m. KPI mokymo ir auklėjimo reikalų prorektorius. Nuo 1981 m. profesorius. 1983–1992 m. KPI (nuo 1990 m. KTU) rektorius. Nuo 1985 m. LSSR mokslų akademijos (LMA) narys korespondentas.
Nuo 1971 m. SSKP narys. 1985–1990 m. LSSR Aukščiausiosos Tarybos deputatas, 1989–1990 m. Prezidiumo narys.[4][5] 1986–1989 m. LKP CK narys, 1989–1990 m. savarankiškos Lietuvos komunistų partijos narys.[6]
1992–1993 m. KTU Radioelektronikos fakulteto Teorinės radiotechnikos katedros profesorius. 1993–1994 m. LR užsienio reikalų ministro Povilo Gylio pavaduotojas.[7] 1994 m. suteiktas nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinis rangas. 1994–1996 m. Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus Vyriausybėse – LR švietimo ir mokslo ministras.[8] Nuo 1997 m. KTU Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros dėstytojas, profesorius, 2001–2009 m. šios katedros vedėjas, 2009–2013 m. profesorius. Nuo 2011 m. LMA tikrasis narys, nuo 2014 m. narys emeritas.[9]
Žmona Stanislova Domarkienė (1940–2015). Vaikai Andrius Domarkas (g. 1969 m.) ir Evelina Domarkaitė-Meilienė (g. 1973 m.).[10]
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iš ultragarsinių ir pjezoelektrinių matavimo keitiklių. Parašė apie 150 mokslinių straipsnių, 50 išradimų autorius.[11]
Bibliografija
- Контрольно-измерительные пьезоэлектрические преобразователи / Vladislavas Domarkas, Rymantas Jonas Kažys. – Vilnius, 1975. – 255 p.: iliustr.
- Radiolokacinių sistemų projektavimo bendrieji klausimai: mokomoji-metodinė priemonė. – Kaunas: KPI, 1976. – 80 p.: brėž.
- Radiotechninės sistemos: mokymo priemonė / Vladas Domarkas, Arminas Ragauskas. – D. 1. – Vilnius, 1980. – 82 p.: iliustr.
- Ультразвуковая эхоскопия / Vladislavas Domarkas, Eugenijus Pileckas. – Ленинград: Машиностроение, 1988. – 275 p.: iliustr. – ISBN 5-217-00067-8
- Sistemotechninis projektavimas: paskaitų konspektas / Vladislavas Domarkas, Stasys Rupkus, Rimvydas Žilinskas. – Kaunas: Technologija, 1994. – 103 p.: iliustr. – ISBN 9986-13-131-6
- Visuomeninių organizacijų įtaka viešojo administravimo institucijoms: mokomoji knyga / Dalia Gineitienė, Vladislavas Domarkas. – Kaunas, 2000. – 79 p. – ISBN 9986-13-870-1
- Viešojo sektoriaus institucijų administravimas: monografija (su kitais). – Vilnius: LTU leidybos centras, 2002. – 291 p.: iliustr. – ISBN 9955-442-72-7
- Projektų rengimas ir valdymas profesinio mokymo ir švietimo įstaigose: mokymo priemonė (su kitais). – Kaunas: Technologija, 2003. – 103 p.: iliustr. – ISBN 9955-09-478-8
- Naujoji viešoji vadyba: mokomoji knyga (su kitais). – Kaunas: Technologija, 2007. – 393 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-25-259-7
- Įvadas į viešąjį valdymą: mokomoji knyga (su kitais). – Kaunas: Technologija, 2009. – 231 p.: diagr. – ISBN 978-9955-25-711-0
Įvertinimas
- 1976 m. LSSR valstybinė premija (su Rymantu Kažiu)
- 1987 m. LSSR valstybinė premija
- 1988 m. LSSR MT premija
- 1989 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas [12]
- 2003 m. Kretingos rajono garbės pilietis [13]
- 2005 m. Vokietijos Federacinės Respublikos Heseno žemės ordinas
- 2010 m. Kauno kolegijos bendruomenės garbės narys
- 2013 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis
Šaltiniai
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Dainius Trinkūnas | Lietuvos švietimo ir mokslo ministras 1994–1996 m. | Po to: Zigmas Zinkevičius |