Sasao nga Asliano

pamilia ti pagsasao

Ti sasao nga Asliano ket ti pamilia ti sasao nga Austroasiatiko a naisasao idiay Peninsula Malayo. Daytoy dagiti pagsasao dagiti adu nga Orang Asli, dagiti aborihinal a mangtagtagitao iti Peninsula Malayo. Ti dagup a bilang dagiti patneng a mangisasao ti sasao nga Asliano ket agarup a limapulo a ribo ken isuda amin ket maisagmak iti pannakaawan. Ti sasao nga Asliano a bigbigen babaen ti administrasion ti Malaysia ket mairaman ti Kensiu, Kintaq, Jahai, Minriq, Batek, Cheq Wong, Lanoh, Temiar, Semai, Jah Hut, Mah Meri, Semaq Beri, Semelai, ken Temoq.[1]

Asliano
Heograpiko a
pannakaiwarwaras
Malaysia Peninsular ken Tailandia
Lingguistika a pannakaidasigAustroasiatiko
  • Asliano
Pannakabingbingay
Glottologasli1243

Dagiti nagibasaran

  • Benjamin, Geoffrey. 2011. The current situation of the Aslian languages. m.s.

Adu pay a mabasbasa

  • Adams, Karen Lee. Systems of Numeral Classification in the Mon–Khmer, Nicobarese and Aslian Subfamilies of Austroasiatic. [S.l: s.n.], 1982.
  • Philip N. Jenner, Laurence C. Thompson, Stanley StarostaJ eds. (1976) Austroasiatic Studies Oceanic Linguistics Special Publications No. 13, 2 volumes, Honolulu, University of Hawai'i Press, ISBN 0-8248-0280-2

Dagiti akinruar a silpo

🔥 Top keywords: Umuna a PanidMaikadua a Sangalubongan a GubatWikipedia:MaipanggepTulong:Dagiti linaonWikipedia:Portal ti komunidadKomiksPasismoWikipedia:Sapasap a renunsiaDagiti KrusadaMusikaWikipediaSakitWikipedia:Dap-ayanAldaw ti Wayawaya (Filipinas)MedisinaTrangkasoIdeolohiaDemokrasiaDigital object identifierPartido politikoPonemaPlantilia:Cite webEtikaNagkaykaysa a PagarianEspesial:SearchTungtungan:Umuna a PanidIndiaAnarkismoKonserbatismoEspesial:RecentChangesWikipedia:Annuroten ti kinapribadoTaawSan Juan, La UnionDagiti karbengan ti taoLitroSemantic ScholarEstados Unidos iti AmerikaPagsasao nga InglesPeminismo