Žaliasis tiltas (Vilnius)

Žaliasis tiltas

Žaliasis tiltas 54°41′28″ š. pl. 25°16′47″ r. ilg. / 54.69111°š. pl. 25.27972°r. ilg. / 54.69111; 25.27972 (Žaliasis tiltas (Vilnius))

Vieta	Vilnius
Ilgis	102,9 m
Plotis	24 m
Aukštis	15 m
Pastatytas	1952 m.

Žaliasis tiltas – tiltas per Nerį Vilniuje. Ilgis 102,9 m, plotis 24 m, aukštis 15 m. Pastatytas 1952 m.

Istorijaredaguoti vikitekstą

Tiltas šioje Vilniaus vietoje pirmą kartą pažymėtas 1386 m. 1529 m. Vilniaus vaivada Albertas Goštautas gavo karaliaus Žygimanto I privilegiją statyti naują tiltą, o darbai atskira karališka privilegija buvo pradėti 1530 m. tuometinio miesto pilininko Ulricho Hozijaus. Po jo mirties darbą tęsė jo sūnus Jonas, kuris 1536 m. baigė mūryti didelį tiltą su malksna dengtomis pastogėmis, krautuvėlėmis abiejose pusėse. Jis buvo vadinamas Didžiuoju arba Vilniaus tiltu.

1621 m. tiltas buvo atnaujintas Vilniaus miesto gyventojų sąskaita, o 1655 m., per tiltą veržiantis į dar neužimtą Lietuvos dalį rusų ir sukilusių Bogdano Chmelnickio kazokų kariuomenei, tiltas buvo sudegintas^[1]. Jo vietoje 1674 m. pagal pulkininko Džovanio Fredianio projektą karališkasis dailidė Fickas pastatė naują tiltą.

1766 m. tiltas dar kartą atnaujintas ir, šį nudažius žaliai, prigijo „Žaliojo“ vardas. 1812 m. birželio 28 d., prieš pat Napoleonui įžengiant į Vilnių, tiltas buvo padegtas, o 1813 m. – atstatytas. 1827 ir 1828 m. tiltas buvo atnaujintas, o 1848 m. – visiškai restauruotas^[1].

1894 m. čia buvo pastatytas plieninių santvarų tiltas, kurį 1915 m. besitraukianti rusų kariuomenė nesėkmingai bandė susprogdinti. Tiltas 1944 m. naktį iš liepos 6 į 7 d. vokiečių susprogdintas kartu su vandens siurbline ir miesto elektrine.

Dabartinio tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė sovietinės armijos Pabaltijo karinės apygardos inžinerinis dalinys. 1952 m. tiltas buvo pavadintas Ivano Černiachovskio garbei ir papuoštas keturiomis skulptūrų grupėmis. 1990 m. tiltui grąžintas „Žaliojo“ vardas.

1977 ir 2006 m. tiltas buvo rekonstruotas.

Tarp Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų, Neries krantinėje, 2004 m. buvo įgyvendintas originalus projektas „Meilės krantai“ – sukurti užrašai „Aš tave myliu“ ir „Ir aš tave“, jo autorius menininkas Gitenis Umbrasas.^[2]^[3]

2010 m. po tiltu buvo pritvirtinta skulptūra „Grandinė“^[4].

2015 m. liepos 20-21 d. visos skulptūrų grupės buvo nukeltos. 2023 m. rugpjūčio 4 d. pradėti tilto atnaujinimo darbai, kurių metu planuota nuo konstrukcijų nuplauti grafičius ir rūdis, sutvarkyti ir perdažyti turėklus, šonines sijas, atitvarus ir apšvietimo atramas, suremontuoti po tiltu vedančius laiptus ir pėsčiųjų takus.^[5]

Diskusija dėl sovietmečio okupacinio paveldoredaguoti vikitekstą

Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo svarstymai dėl sovietinės okupacijos paveldo (4 skulptūrų) nukėlimo. Skulptūrų perkėlimo idėjos šalininkus stabdė gana neigiamas visuomenės požiūris – 2010 m. apklausos duomenimis, iš 1024 apklaustųjų daugiau nei pusė (59,2 proc.) teigė nepritarią skulptūrų nukėlimui. Idėjai nukelti skulptūras sakė pritariantys tik 15,4 proc. apklaustųjų, apie ketvirtadalį (25,4 proc.) šiuo klausimu nuomonės nepareiškė.^[6]

2015 m. Vilniaus savivaldybės sprendimu skulptūros buvo nukeltos pasiremiant jų būkle ir galimu pavojumi praeiviams. 2021 m. skulptūros buvo perduotos Lietuvos nacionaliniam muziejui^[7].