Rugpjūčio 4

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Gerimantas – Milgedė – Domantas – Dominykas – Irta

Įvykiai

• 1392 – Vytautas Didysis Ostrove sudarė sutartį (Astravo sutartis) su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu;
• 1989 – Klaipėdoje įkurta kabelinė televizija „Balticum TV“.

Gimimo dienos

• 1594 m. – Aleksandras Liudvikas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1654 m.).
• 1786 m. – Dominykas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila (m. 1813 m.).
• 1873 m. – Alfonsas Petrulis, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataras, kunigas (nuo 1899 m.), lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919 m.), Lietuvių konferencijos Berne (1917 m.) ir Lozanoje (1918 m.) dalyvis (m. 1928 m.).
• 1889 m. – Jurgis Elisonas, pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos zoologų (m. 1946 m.).
• 1894 m. – Alfonsas Jurskis, inžinierius – radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, pirmasis Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas (m. 1966 m.).
• 1912 m. – Juozas Pakalnis, fleitininkas – virtuozas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas (m. 1948 m.).
• 1913 m. – Domininkas Kukenys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1923 m. – Irena Ylienė-Mertinaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
• 1926 m. – Tatjana Rostovaitė, Lietuvos poetė, kritikė, vertėja (m. 1993 m.).
• 1929 m. – Vincas Vinikaitis, vargonininkas, pedagogas, chorvedys.
• 1933 m. – Albinas Kaminskas, Lietuvos fizikas, inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1934 m. – Jaunutis Makariūnas, Lietuvos architektas (m. 2021 m.).
• 1937 m. – Algimantas Jonas Bikelis, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1938 m. – Stanislovas Marčiauskas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Regina Vitkauskienė-Tindžiulytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1944 m. – Vacius Pangonis, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Jonas Levulis, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Jonas Markelevičius, Lietuvos ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras.
  • Juozas Vidas Gražulevičius, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1956 m. – Valdas Petras Mikelionis, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Danutė Nedzinskienė-Pronskutė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
  • Ivanas Romanovas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Klemensas Rimšelis, inžinierius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Artūras Driukas, teisininkas, teisėjas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, MRU lektorius, civilprocesualistas, LR civilinio proceso kodekso rengėjas.
• 1963 m.:
  • Artūras Liauzginas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Jauneika, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Mališauskas, Lietuvos šachmatininkas.
• 1965 m. – Vaidas (Vaidotas) Jauniškis, Lietuvos teatro ir kino kritikas.
• 1966 m. – Arūnas Gendrolius, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Gintarė Skaistė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1984 m. – Artur Semež, Lietuvos futbolininkas. Vartininko pozicijoje žaidžia Vilniaus „Žalgirio“ klube.

Mirtys

• 1383 m. – Liubartas Demetrijus, Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis (g. 1300 m.).
• 1900 m. – Isakas Levitanas, rusų tapytojas peizažistas (g. 1860 m.).
• 1941 m. – Konstantinas Jasiukaitis, knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas (g. 1882 m.).
• 1948 m. – Pijus Krakaitis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas (g. 1891 m.).
• 1975 m. – Eduardas Balčiūnas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (g. 1907 m.).
• 1994 m. – Lionginas Kublickas, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, jūrininkas, šturmanas (g. 1929 m.).
• 1997 m. – Povilas Matiukas, Lietuvos smuikininkas (g. 1912 m.).
• 1999 m. – Rimtas Kalpokas, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1908 m.).
• 2006 m. – Gintautas Ūzas, dramos ir pantomimos teatro aktorius, televizijos laidų ir kultūros renginių režisierius, organizatorius ir vedėjas (g. 1946 m.).

Įvykiai

• 1704 – Per Ispanijos paveldėjimo karą Anglijos ir Nyderlandų laivynas užėmė Gibraltarą.

Gimimo dienos

• 1521 m. – Urbonas VII, 228-asis popiežius, vadovavęs katalikų bažnyčiai nuo 1590 m. rugsėjo 15 d. iki 27 d. Tai trumpiausiai per visą istoriją pontifikavęs popiežius (jeigu Steponą II laikytume popiežiumi, tai Urbono VII pontifikavimas būtų antras pagal trumpumą, tačiau nuo 1961 m. Steponas II nebelaikomas popiežiumi, nes juo taip ir nebuvo įšventintas) (m. 1590 m.).
• 1769 m. – Vasilijus Stasovas, rusų architektas, akademikas (m. 1848 m.).
• 1859 m. – Knutas Hamsunas, žymus norvegų rašytojas, impresionistas, savo literatūrinę veiklą pradėjęs po ilgų klajonių JAV. 1920 m. už romaną „Žemės palaima" apdovanotas Nobelio literatūros premija. Per Antrąjį pasaulinį karą bendradarbiavo su hitlerininkais, dėl to vėliau buvo teisiamas ir sulaukė visuomenės pasmerkimo (m. 1952 m.).
• 1879 m. – Maksas Ebertas, vokiečių archeologas, daktaras (m. 1929 m.).
• 1902 m. – Clara Peller, amerikiečių aktorė^[1] (m. 1987 m.).
• 1912 m. – Raulis Gustavas Valenbergas, švedų diplomatas, II Pasaulinio karo metais išgelbėjęs tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties. Pasaulio tautų teisuolis.
• 1936 m. – Džonas Sidnis Makeinas, Arizonos senatorius, Respublikonų partijos kandidatas 2008 m. JAV prezidento rinkimuose.
• 1942 m. – David Lange, Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas^[2] (m. 2005 m.).
• 1945 m. – Genadijus Burbulis, politinis Rusijos veikėjas, buvęs Rusijos valstybės sekretorius, buvusio prezidento Boriso Jelcino bendražygis (m. 2022 m.).
• 1951 m. – Andris Bērziņš, Latvijos politikas, buvęs Latvijos ministras pirmininkas nuo 2000 m. gegužės 5 d. iki 2002 m. lapkričio 7 d.
• 1955 m. – Zygmunt Solorz, lenkų verslininkas, vienas turtingiausių žmonių Lenkijoje.
• 1958 m. – Larsas-Jonas Piteris Eriksonas, Švedijos politikas, vienas iš Švedijos žaliųjų partijos lyderių. 1994 m. buvo išrinktas į šalies parlamentą ir buvo dar kartą išrinktas 2002 m.
• 1960 m. – Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras, teisininkas, Ispanijos politinis veikėjas.
• 1961 m. – Barack Hussein Obama II, 44-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Iki išrenkant prezidentu, nuo 2005 m. sausio iki 2008 m. lapkričio Obama buvo jaunesnysis Jungtinių Valstijų senatorius nuo Ilinojaus valstijos.
• 1965 m. – John Fredrik Reinfeldt, Švedijos politikas, ekonomistas, dabartinis ministras pirmininkas (nuo 2006 m.). Nuosaikiųjų partijos narys.
• 1974 m. – Kristianas Albertas Gonsalesas Peretas, dar žinomas kaip Kily González – Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo krašto saugo pozicijoje. Argentinos klubo Rosario Central žaidėjas.
• 1977 m. – Luišas Boa Morte Pereira, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir West Ham United klubo saugas.
• 1985 m. – Luisas Valensija, Ekvadoro futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia Manchester United. Tai vienas talentingiausių jaunųjų Ekvadoro sportininkų, pasižymintis puikia kamuolio valdymo technika ir vienas iš nedaugelio ekvadoriečių, žaidžiančių Europoje. 2009 m. birželio 30 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su Manchester United klubu.^[3].

Mirtys

• 1875 m. – Hans Christian Andersen, danų poetas, rašytojas (g. 1805 m.).
• 1977 m. – Edgar Douglas Adrian, 1932 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1889 m.).
• 1991 m. – Jevgenijus Dragunovas, tarybinis rusų šaulių ginklų konstruktorius (g. 1920 m.).
• 2003 m. – Frederick Chapman Robbins, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1916 m.).
• 2004 m. – Robert Yewdall Jennings, britų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautinininkas, Kembridžo universiteto Whewell tarptautinės teisės katedros profesorius (1955–1982), Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1982–1995), teismo pirmininkas (1991–1994) (g. 1913 m.).