Išmatos, fekalijos, ekskrementai – per žarnyną praėjusio ir suvirškinto maisto likučių, žarnyno bakterijų ir nusišėrusių žarnyno gleivinės ląstelių likučių mišinys, pasišalinęs per išangę.
Priklausomai nuo gyvūno, išmatos turi savitus pavadinimus: karvės išmatos vadinamos karvašūdžiais, arklio – arkliašūdžiais ir pan. Rutuliškos ar artimos formos gyvūnų (pvz., triušio) vadinamos spiromis, spiriukais.Žolėdžių žinduolių, naminių paukščių išmatos dažnai vadinamos mėšlu.
Pagal ekskrementų dydį, formą, konsistenciją ir sudėtį galima nustatyti gyvūnorūšį. Specializuota zoologijos disciplina, tirianti gyvūnų išmatas, vadinama koprologija arba skatologija.
Arklių, karvių, kiaulių išmatos nuo seno buvo ir yra naudojamos žemės ūkyje. Pakitusios paukščių išmatos virsta guanu, kuris yra vertinga trąša, turinti daug vertingų mineralinių medžiagų.
Indonezijoje iš civetų išmatų renkamos apvirškintos kavos pupelės, kruopščiai išvalomos, truputį pakepinamos ir ruošiama kavaKopi Luwak. Ši kava gurmanų labai vertinama.
Išmatų pasišalinimas per išangę, priklausomai nuo žmogaus išsilavinimo, kultūros, išmatų konsistencijos ir kitų priežasčių, gali būti vadinamas tuštinimusi, šikimu, kakojimu. Tuštinimasis nenormaliai skystomis išmatomis vadinamas viduriavimu, triedimu.
Pirmieji viešieji tualetai atsirado dar antikos laikais. Automobiliai, pritaikyti išvežti fekalijas, vadinami asenizacinėmis mašinomis. Lietuvojebūdelės arba tupyklos plito nuo seno, tačiau labai paplito Pirmojo pasaulinio karo metais, nes tuometinė Vokietijos kariuomenė labai bijojo masinių infekcijų protrūkio ir privertė vietos gyventojus įsirengti tupyklas. Iki tol Lietuvoje nemažai žmonių tuštindavosi pakrūmėse ir panašiose vietose, tualetai tebūdavo dvaruose.
Šis straipsnis apie biologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
