Ė

Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.

Lietuvių abėcėlė
Raidė „Ė“ sans-serif ir times šriftu
AĄBCČD
EĘĖFGH
IĮYJKL
MNOPRS
ŠTUŲŪV
ZŽ    

Anot kalbininko G. Subačiaus, ė raidė yra unikali, jos neturi jokia kita pasaulio kalba.[1] Vis dėlto raidė ė dar naudojama bent jau šajenų kalboje, bet ten ji žymi šnabždamąjį balsį. Šie šnabždamieji balsiai šajenų kalboje visi žymimi tašku virš raidės, taigi ir e.[2]

Išnašos

Kodai

SimbolisĖė
Unikodo pavadinimasLATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVELATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE
Koduotėdešimtainėšešioliktainėdešimtainėšešioliktainė
Unikodas0U+01160U+0117
UTF-8000000
NCR����
ISO 8859-13, Windows-12570CB0EB


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Ė