Arabų užkariavimai

Sirija ir Palestina (634–641)

634 m. arabai užpuolė Bizantijai priklausančias Siriją bei Palestiną.^[1] 635 m. užimtas Damaskas, 638 m. – Jeruzalė, 640 m. – Cezarėja.^[2] 640 m. arabai galutinai užėmė Siriją ir Palestiną bei prijungė jas prie Rašidų kalifato.^[1]

Egiptas (639–642)

639 m. arabų karvedys Amras ibn al Asas įsiveržė į Egiptą.^[3] 642 m. užėmė Aleksandriją ir užbaigė Egipto užkariavimą. Egipto teritorija prijungta prie Kalifato.

Persija (633–651)

633 m. kalifo Abu Bakro pasiųstas karvedys Chalidas ibn al Validas įsiveržė į Sasanidų valdomą Iraką. Neseniai sostą perėmęs šachas Jazdegerdas III subūrė kariuomenę pasipriešinti užkariautojams,^[4] nors dauguma marzbanų atsisakė padėti.^[5] 636 m. arabai Kadisijos mūšyje sunaikino persų kariuomenę ir užėmė Sasanidų sostinę Ktesifoną.^[4] Jazdegerdas III tęsė kovą, bet 642 m. Nahavando mūšyje patyrė dar vieną pralaimėjimą ir pasitraukė į Chorasaną, kur 651 m. buvo nužudytas satrapo.^[4] Arabai nukariavo visą Sasanidų valstybės teritoriją ir prijungė ją prie Kalifato.

Magribas (647–742)

Nukariavę Egiptą arabai ėmė rengti karinius žygius į Kirenaiką (dab. šiaurės rytų Libija) ir teritorijas į vakarus.^[6] Bizantijos valdžia šiaurės vakarų Afrikoje tuo metu daugiausia apsiribojo pakrantės lygumose, o autonominiai berberų vienetai kontroliavo likusią dalį.^[7] 670 m. arabai buvusios romėnų gyvenvietės vietoje įkūrė Kairuano miestą, kuris suteikė jiems pagrindą tolesnei plėtrai.^[7] 698 m. arabams pavyko užimti Kartaginą, 708 m. – Tanžerą.^[8] Žlugus Tanžerui, daug berberų prisijungė prie musulmonų kariuomenės.^[9] 740 m. kilo berberų maištas, kuriame dalyvavo ir berberai charidžitai.^[10] Po daugybės nesėkmių Kalifatas pagaliau sugebėjo numalšinti sukilimą 742 m., nors vietinės berberų dinastijos atsiskyrė nuo Kalifato kontrolės.^[10]

Pirėnų pusiasalis (711–721)

710 m. mirus vestgotų karaliui Viticai, karalystė išgyveno politinio susiskaldymo laikotarpį.^[11] Vestgotų bajorai buvo pasidalinę tarp Viticos pasekėjų ir jo įpėdinio Roderiko.^[12] Viticos sūnus Achila, pralaimėjęs kovą dėl sosto, pabėgo į Maroką ir, pasak musulmonų tradicijos, prašė arabų įsiveržti į Ispaniją.^[12] 710 m. vasarą arabai surengė kelis sėkmingus žygius į Ispaniją.^[13] 711 m. Tanžero valdytojas Tarikas ibn Zijadas, pasinaudojęs susidariusia situacija, persikėlė per Gibraltaro sąsiaurį su arabų ir berberų kariuomene.^[11] 711 m. liepą sumušė Roderiko pajėgas prie Gvadaletės upės ir skverbėsi tolyn į šiaurę užimdamas Kordobą, Malagą, Toledą.^[14]

712 m. dar didesnės arabų pajėgos, vadovaujamos Musos Ibn Nusairo, kirto Gibraltaro sąsiaurį, kad susijungtų su Zijado pajėgomis Talaveroje.^[15] Įsiveržimą, atrodo, inicijavo Zajidas: kalifas al Validas I Damaske buvo nustebintas tokiu žingsniu.^[16] Iki 713 m. arabai užėmė beveik visą Pirėnų pusiasalį.^[14] 714 m. al Validas I išsikvietė Zijadą į Damaską, kad šis paaiškintų savo kampaniją Ispanijoje, tačiau Zijadas neskubėjo keliauti, o atvykęs į Damaską buvo įkalintas.^[17] 717 m. arabai užėmė Barseloną, 719 m. – Narboną, veržėsi į Tulūzą, 725 m. surengė žygį į Burgundiją.^[14]

Tolesnį arabų skverbimąsi į Europą sustabdė Karolis Martelis 732 m. Puatjė mūšyje.^[14] 759 m. frankų karalius Pipinas Trumpasis arabus išstūmė iš Galijos.^[1]

• Hoyland, Robert G. (2014). In God's Path: The Arab Conquests and the Creation of an Islamic Empire. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-991636-8.
• Lapidus, Ira M. (2014). A History of Islamic Societies. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-51430-9.
• Nicolle, David (1994). Yarmuk AD 636: The Muslim Conquest of Syria. Osprey Publishing. ISBN 978-1-85532-414-5.^{[neveikianti nuoroda]}
• Nicolle, David (2009). The Great Islamic Conquests AD 632-750. Osprey Publishing. ISBN 978-1-84603-273-8.
• Vaglieri, Laura Veccia (1977). „The Patriarchal and Umayyad caliphates“. In Holt, P. M.; Lambton, Ann K. S.; Lewis, Bernard (eds.). The Cambridge History of Islam Volume 1A: The Central Islamic Lands from Pre-Islamic Times to the First World War. Cambridge University Press. pp. 57–103. doi:10.1017/CHOL9780521219464.005. ISBN 9780521219464.