Heraklėjas
Heraklėjas (gr. Ηράκλειος: Hērakleios, lot. Flavius Heraclius Augustus, apie 575 m. Kapadokija – 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610–641 m. Bizantijos imperatorius.
| Heraklėjas | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
_(14581592330).jpg){kind=spacer} | |
| Heraklėjas | |
| Heraklėjo dinastija | |
| Visas vardas | Flavius Heraclius Augustus |
| Gimė | 575 m. Kapadokija |
| Mirė | 641 m. vasario 11 d. (~66 metai) Konstantinopolis |
| Sutuoktinis (-ė) | Fabija Eudokija Martina |
| Vaikai | Eudiksija Epifanija Heraklijus Konstantinas Fabijus Teodosijus Konstantinas Konstantinas Heraklijus Dovydas Tiberijus Martinosas Augustina Anastasija Febronija |
 | |
| Valdė | 610 m. - 641 m. (~31 metai) |
| Pirmtakas | Imperatorius Fokas |
| Įpėdinis | Imperatorius Konstantinas III Imperatorius Heraklonas |
 Vikiteka | Heraklėjas |
Biografija
Heraklėjų dinastijos pradininkas. Armėnų kilmės. Gimė Afrikos provincijos valdytojo šeimoje.
Šeima
Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir Heraklijus Konstantinas.
Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, Konstantinas Heraklijus, Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija.
Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus imperatoriaus Foko valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi.
Valdymas
Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su avarais ir slavais. 622–627 m. sumušė persus, bet 636 m. pralaimėjo arabams. Bizantija prarado Mesopotamiją, Siriją, Palestiną, dalį Egipto.[1]
Heraklėjas Heraklėjų dinastija Gimė: apie 575 Mirė: 641 vasario 11 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Fokas | Bizantijos imperatorius 610–641 Kartu su Konstantinas III nuo 613 | Po to: Konstantinas III ir Heraklonas |
| Politinis postas | ||
| Prieš tai: Imp. Fokas 603, tada nustojo galioti | Romos imperijos Konsulas 608 Kartu su Heraklijus Vyresnysis | Po to: Nustotojo galioti, Imp. Cezaris Konstantinas Augustas 642 |
Šaltiniai
Literatūra
- Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968.
- Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258.
- John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk).
- James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44.
- Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287 ISBN 0-8047-2630-2
- R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
- Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003.
- C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997.
- C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990.