Austrazija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Austrazija (lot. Austrasia iš germanų Osterrik 'rytų valstybė') – viduramžių Europos regionas ir istorinė karalystė, viena iš keturių (vėliau trijų) Merovingų frankų valstybės dalių. Pagrindinės jos teritorijos buvo frankų valstybės šiaurės rytuose, bet ji taip pat valdė dalį Akvitanijos ir Provanso. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Neustrija (Vakaruose) ir Orleano karalystė pietuose.
| lot. Austrasia Austrazija | ||||
| Frankų valstybės sub-karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Reimsas Mecas | |||
| Kalbos | Frankų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Chlodvigo padalinimas | 511 m., 511 | |||
| - Verdeno sutartis | 751 m. | |||
Geografija
Austrazijos regionas buvo dabartinės vakarų Vokietijos, šiaurės rytų Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo ir pietryčių Nyderlandų teritorijoje. Ji apėmė frankų gyvenamas sritis aplink Reiną, Maasą ir Mozelį. Jos pirmoji sostinė buvo Reimsas, dėl ko karalystė dar vadinta Reimso karalyste. Vėliau sostinė perkelta į Mecą. Kiti žymiausi miestai buvo Kelnas ir Tryras. Aplink Austrazijos regioną buvo Fryzija (šiaurės vakaruose), Saksonija (šiaurės vakaruose), Neustrija (pietvakariuose) ir Švabija (pietryčiuose). Prie Austrazijos kartais priskiriama ir Šampanė.
Raida
Austrazijos teritorijų didžiąją dalį iki Frankų valstybės įkūrimo valdė Romos imperija (administruota kaip Belgika ir Žemutinė Germanija). Rytinėse Austrazijos dalyse savo valstybę konsolidavo frankai, kurie prisijungė šiauriausias Romos imperijos teritorijas. Tai buvo svarbiausia jų valstybės dalis.
Nuo Chlodvigo I mirties 511 m. iki Pipino Jaunesniojo Austrazija buvo praktiškai savarankiška frankų valstybės dalis. Karalystė valdė taip pat nugalėtų germanų genčių žemes: valdant pirmajam valdovui Toiderichui tik Alemanija, vėliau taip pat Tiuringija ir Bavarija.
Austrazijos vardas nustotas naudoti apie 843 m. Šioje teritorijoje vėliau išsivystė tokie istoriniai regionai kaip Reino kraštas, Reino Frankonija, Rytų Frankonija, Elzasas, Lotaringija, Žemutinės provincijos, Pfalcas, Liuksemburgas.
Karaliai
- Teuderikas I, 511–533
- Teudebertas I, 533–548
- Teudebaldas, 548–555
- Chlotaras I, 555–561
- Sigebertas I, 561–575
- Childebertas II, 575–595
- Teudebertas II, 595–612
- Teuderikas II, 612–613
- Sigebertas II, 613
- Chlotaras II, 613–623
- Dagobertas I, 623–634
- Sigebertas III, 634–656
- Childebertas Įvaikintasis, 656–661
- Chlotaras III, 661–662
- Childerikas II, 662–675
- Dagobertas II, 675–679
- Teuderikas III, 679–691
- Chlodvigas IV, 691–695
- Childebertas III, 695–711
- Dagobertas III, 711–715
- Chilperikas II, 715–717
- Chlotaras IV, 717–720
- Chilperikas II, 720–721 (again)
- Teuderikas IV, 721–737
- Childerikas III, 743–751