Dixie Dean

Dynas gimė Berkenhede, esančiame kitoje Mersio upės pusėje nuo Liverpulio. Jau vaikystėje jis susidomėjo futbolu ir tapo „Evertono“ klubo gerbėju, kai jo tėvas kartą paėmė berniuką į rungtynes 1914–15 m. sezone, kuriame klubas tapo čempionais.

Sulaukęs 11-os, Dynas perėjo į mokyklą, kurioje buvo galimybė lankyti futbolo treniruotes, tačiau mokslai nesisekė ir, būdamas 14-os, jis metė mokslus bei ėmė dirbti kartu su tėvu geležinkelio kompanijoje „Wirral Railway“. Kadangi darbas buvo naktinis, dienas Dynas galėjo skirti savo mėgstamiausiam užsiėmimui – futbolui. Šio viršininko sūnūs buvo klubo „New Brighton AFC“ direktoriai ir netruko susidomėti Dynu, tačiau šis atsisakė sutarties ir toliau rungtyniavo vietinėje Pensby komandoje „Pensby United“. Čia jį ir pastebėjo „Tranmere Rovers FC“ klubo skautas,^[1] pakvietęs prisijungti prie komandos.

Dynas sėkmingai įsiliejo į naują ekipą, kurioje rungtyniaudamas per 30 rungtynių pelnė 27 įvarčius ir netruko patraukti tokių klubų kaip „Arsenal FC“ ar „Newcastle United FC“ dėmesį.^[1]

1925 m. jis tapo „Evertono“ klubo žaidėju. Dynas buvo matęs tik vienas šios komandos rungtynes kuomet jam buvo 8, tačiau tai buvo jo svajonių komanda. „Rovers“ už futbolininką gavo 3 000 svarų sterlingų ir tai buvo didžiausias jų sandoris.

Jau pirmame sezone jis pelnė 32 įvarčius, tačiau 1926 m. vasarą motociklo avarijoje patirti žandikaulio bei kaukolės lūžiai vos nenutraukė sportininko karjeros.

1927–28 m. sezone Dynas pelnė 60 įvarčių ir tai iki šiol yra nepagerintas Anglijos futbolo čempionato rezultatyvumo rekordas (šis priklausė George Camsell iš „Middlesbrough FC“, kuris ankstesniame sezone buvo pelnęs 59 įvarčius). Tais metais „Evertonas“ tapo čempionais, tačiau jau 1930 m. iškrito į žemesnę lygą. Dynas liko komandoje, kuri jau po metų grįžo tarp stipriausiųjų, o 1933 m. laimėjo FA Taurę. Savo karjeros metu Dynas buvo „Evertono“ kapitonas ir neabejotinas lyderis (vienų rungtynių metu dėl patirtos traumos jis neteko sėklidės), tačiau 1937 m., didėjant fiziniams reikalavimams sportininkams, jis paliko komandą, kurioje per 433 rungtynes pelnė 383 įvarčius (vidutiniškai 0,87 įvarčio per susitikimą). Per visą Anglijos futbolo istoriją rezultatyviau rungtyniavo tik George Arthur Rowley, įmušęs 434 įvarčius per 619 rungtynių (vidutiniškai 0,7), tačiau jis keletą sezonų rungtyniavo trečiame ir ketvirtame pagal pajėgumą Anglijos futbolo divizione, tuo tarpu Dynas tik 1-ą sezoną praleido antroje lygoje. Per savo karjerą jis atliko 37-is „hat-trick“ (3 pelnyti įvarčiai per rungtynes) ir niekada nebuvo pašalintas iš aikštės ar nubaustas geltona kortele.

Palikęs „Evertoną“, Dynas metus rungtyniavo „Notts County FC“, o 1939 m., būdamas 32-jų, tapo Airijos klubo „Sligo Rovers FC“ žaidėju. Čia jis sužaidė 7-ias rungtynes ir įmušė 10 įvarčių, o komanda tapo šalies vicečempionais. Rungtynėse su „Waterford United FC“ (7–1) jis pelnė 5-is įvarčius ir tai iki šiol yra nepagerintas klubo rekordas. Dynas, kaip ir visa komanda, buvo apdovanotas sidabro medaliu, tačiau šis tą pačią dieną buvo pavogtas iš viešbučio numerio. 1978 m., kuomet Dynas vėl atvyko stebėti „Rovers“ rungtynių taurės finale, viešbučio kambaryje jis rado padėtą medalį, pavogtą iš jo prieš 39-is metus.

Savo karjerą Dynas baigė „Hurst“ ekipoje, rungtyniavusioje vietinėje lygoje. Jis spėjo sužaisti dvi rungtynėse ir pelnyti vieną įvartį, kai prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė visų sporto varžybų organizavimą ir tuo prisidėjo prie jo karjeros pabaigos.

Dynas debiutavo Anglijos rinktinėje 1927 m. vasarį rungtynėse su Velsu. Tuo metu buvo likęs mėnuo iki jo 20-to gimtadienio, o paskutinės rungtynės rinktinėje buvo sužaistos po 5-ių metų, prieš Airiją.

Dynas su nacionaline komanda dalyvavo 1927 ir 1929 m. Britanijos čempionatuose. Tuo metu vienintelės tarptautinės organizuojamos futbolo varžybos buvo 1928 ir 1936 m. Olimpinės žaidynės bei 1930 m. pirmą kartą surengtas Pasaulio futbolo čempionatas, tačiau jame Anglijos rinktinė nedalyvavo. Viso Dynas savo šalies rinktinei atstovavo 16 kartų ir pelnė 18 įvarčių.

Baigęs karjerą, Dynas vadovavo barui Česteryje, vėliau dirbo portje Walton Hill Avenue ofisų komplekse, kur buvo prisimenamas kaip kuklus ir tylus žmogus.

1976 m. dėl kraujo krešulio Dynui buvo amputuota dešinė koja, sveikata suprastėjo ir jis daugiausia laiko praleisdavo namuose.

1980 m. kovo 1 d. Goodison Park stadione, kuriame po ilgos pertraukos stebėjo futbolo rungtynes (tai buvo Mersisaido derbis su „Liverpool FC“, kurį „Evertonas“ pralaimėjo 1–2), Dyną ištiko širdies smūgis ir jis mirė tiesiog arenoje. Futbolininkui buvo 73.

Jo žmona Ethel, su kuria jis pragyveno 43 metus, taip pat mirė nuo širdies smūgio 1974 m. Pora buvo susilaukusi 4-ių vaikų: Williamo, Geoffrey, Ralpho ir Barbaros.^[2]

2001 m. prie Goodison Park stadiono buvo pastatytas paminklas Diksiui Dynui, ant kurio yra užrašas: „Futbolininkas, džentelmenas, evertonietis“ („Footballer, Gentelman, Evertonian“).^[3] 2002 m. jis buvo įtrauktas į Anglijos futbolo šlovės galeriją bei įsteigtas jo vardo apdovanojimas, skiriamas geriausiam Mersisaido futbolininkui (į apdovanojimą gali pretenduoti buvusių Dyno klubų „Tranmere Rovers“, „Everton“, taip pat „Liverpulio“ žaidėjai).^[4]

Everton FC

• Pirmojo diviziono čempionas – 1928 ir 1932 m.
• Antrojo diviziono čempionas – 1931 m.
• FA Community Shield taurės laimėtojas – 1928 ir 1932 m.
• FA Taurės laimėtojas – 1933 m.

Sligo Rovers FC

• Airijos lygos vicečempionas – 1939 m.
• Airijos futbolo taurės finalininkas – 1939 m.