Farerai
| Farerų salos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Tu gražiausia mano žemė“ | |||||
 Farerai žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | farerų, danų[1][2][3] | ||||
| Sostinė | Torshaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Torshaunas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Premjeras • - | Frederikas X Aksel V. Johannesen - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 1 399[4] km2 (180) 0,5 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 53 358[5] (214) 38,1 žm./km2 (169) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui | 2019 3,126[6] mlrd. $ (–) 58 585 $ (–) | ||||
| Valiuta | Farerų krona (DKK) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+0 (WET) UTC+1 (WEST) | ||||
| Nepriklausomybė autonomija | nuo Danijos 1948 m. | ||||
| Interneto kodas | .fo | ||||
| Šalies tel. kodas | +298 | ||||
Farerai (far. Føroyar, dan. Færøerne) arba Farerų salos – salų grupė šiaurės Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos Karalystės regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.
Istorija
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.
II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.
Politinė sistema
Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).
Geografija
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Streimojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Sletaratinduro kalnas, (far. Slættaratindur) iškilęs 882 m, Eisturojaus saloje. Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 3 °C, o liepos 10 °C. Per metus iškrinta apie 1400 mm kritulių. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta.
 Toršauno klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 3 | 4 | 4 | 5 | 7 | 9 | 10 | 11 | 9 | 8 | 5 | 4 | 6 |
| Krituliai mm | 153 | 113 | 137 | 93 | 72 | 67 | 81 | 88 | 142 | 177 | 143 | 171 | 1 437 |
| Duomenys: Farerų klimatas, Toršaunas[7] 2014 03 27 | |||||||||||||
Ekonomika
Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.
Demografija
91,7 % Farerų salų gyventojų – fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Mažasis Duimunas.
Galerija
Sorvaguras, Vagaro sala
Fareriečių liaudies šokių kolektyvas
Vienintelė negyvenama Mažojo Duimuno sala
Torshavno katedra
