Gediminas Kirkilas

1958–1969 m. mokėsi ir baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą. 1969–1972 m. atliko privalomąją karo tarnybą Šiaurės laivyne, Severomorske. Nuo 1974 m. neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginio instituto (dab. LEU) Lituanistikos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1978–1982 m. įstojo ir mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, studijavo politikos mokslus.

1972–1978 m. dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi. Auksavimo, lipdybos, restauravimo bei konservavimo darbus atliko Vilniaus Visų Šventųjų, šv. Jono, šv. Kazimiero, Bonifratrų bažnyčiose, Vilniaus universiteto ansamblyje, Verkių dvare, Pažaislio vienuolyne, Kauno sobore, Lietuvos liaudies buities muziejuje ir daugelyje kitų Lietuvos architektūros, kultūros ir istorijos objektų. Turi aukščiausią restauratoriaus-auksuotojo kategoriją.

1982–1985 m. – Lietuvos komunistų partijos Vilniaus Lenino rajono komiteto instruktorius, 1986–1990 m. – LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktorius. 1988–1990 m. Algirdui Brazauskui tapus LKP CK pirmuoju sekretoriumi, dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato A. Brazausko padėjėjas. Buvo komunistų partijos narys. Atgimimo laikotarpiu buvo LKP atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. 1990 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais – savarankiškos LKP CK sekretorius.

1990 m. steigiamajame Lietuvos demokratinės darbo partijos suvažiavime išrinktas pirmininko pavaduotoju. 1991–1996 m. – LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1993 m. laikinai buvo partijos pirmininku. 1996–2001 m. – LDDP Prezidiumo narys. 2001–2007 m. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, 2007–2009 m. – pirmininkas.

1991–1995 m. redagavo ir leido savaitraštį rusų kalba „Golos Litvy“.

1992–2020 m. Seimo narys.

1992–1996 m. buvo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, 1993–1996 m. – Užsienio reikalų komiteto narys, Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje (dab. NATO Parlamentinė Asamblėja) pirmininkas. 1993–1996 m. vadovavo Respublikos Prezidento sudarytai darbo grupei parengti Lietuvos nacionalinio saugumo koncepciją, vienas iš 1996 m. patvirtintos Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų.

Nuo 2000 m. spalio 24 d. iki 2001 m. liepos 11 d. – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, nuo 2001 m. sausio 26 d. iki 2001 m. liepos 11 d. – Saugumo pakomitečio pirmininkas. Nuo 2001 m. liepos 12 d. – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2001 m. liepos 31 d. – Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

2006–2008 m. buvo LR Ministras Pirmininkas. LEO LT iniciatorius.

2017 m. lapkritį, prieš pašalinimo iš LSDP klausimo svarstymą, pats kartu su kitais septyniais partijos nariais pasitraukė iš partijos.^[9]

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir užsienio periodinėje spaudoje yra paskelbęs per 900 publicistinių straipsnių įvairiomis politikos, visuomenės gyvenimo temomis. Išleido knygą „Politinės pastabos laikui: Straipsniai, apmąstymai, interviu, įspūdžiai” (Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995).

1999–2004 m. buvo Lietuvos šaškių federacijos prezidentas.^[10]

Pomėgiai – tenisas, filosofija, literatūra ir menai, važinėjimasis dviračiu, pypkės rūkymas. Mokėjo rusų, anglų kalbas.

Motina dirbo mokykloje defektologijos, kitų disciplinų mokytoja, tėvas – ryšių inžinieriumi Vilniaus telefonų stotyje, Centriniame pašte. Gediminas šeimoje iš vaikų – vyriausias, turi du brolius ir keturias seseris. Tėvai mirę. Žmona Liudmila – specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” sekretoriato vadovė.

Sūnus Rolandas dirba. Duktė Diana Basalykienė 2006 m. VU baigė viešojo administravimo magistro studijas, dirba Lietuvos banke.

Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Lenkijos Respublikos Komandoro kryžiumi, Portugalijos Respublikos Didžiuoju kryžiumi, Lenkijos Respublikos nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Estijos, Ispanijos, Belgijos ir Olandijos valstybiniais apdovanojimais, Gruzijos Prezidento ordinu „Už nuopelnus“, Prancūzijos Respublikos Garbės legiono karininko ordino ženklu, Švedijos Karalystės Šiaurės žvaigždės ordinu.^[11]