Sausio 26

Šventės

• Tarptautinė muitinės diena.

Vardadieniai

Dangis – Daugis – Eigilė – Eigintė – Edvilė – Justina (Justė) – Justinas (Justas) – Paulė – Rima – Rimantas (Rimas) – Timotiejus – Titas

Įvykiai

• 1797 – Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai – Krokuva, Prūsijai – Varšuva;
• 1922 – Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar „Pasieniečių diena“, švenčiama birželio 29;
• 1926 – Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu;
• 1994 – Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams;
• 2004 – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Gimimo dienos

• 1804 m. – Kajetonas Aleknavičius, lietuvių poetas (m. 1874 m.).
• 1845 m. – Dovas Zaunius, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato Dovo Zauniaus, bibliografės, spaudos darbuotojos Mortos Zauniūtės tėvas (m. 1921 m.).
• 1859 m. – Juozas Angrabaitis, bibliografas, publicistas (m. 1935 m.).
• 1886 m.:
  • Jonas Čižauskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas) ir kompozitorius (m. 1974 m.).
  • Vytautas Jonas Gylys, Lietuvos diplomatas, teisininkas (m. 1959 m.).
• 1888 m. – Jonas Valaitis, pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas. Jono Valaičio – JAV visuomenės ir mokslo veikėjo, tėvas (m. 1978 m.).
• 1889 m. – Pavelas Kušneris-Knyševas, sovietinis etnologas, Prūsos bei Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas (m. 1968 m.).
• 1896 m.:
  • Albertas Liutermoza, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1974 m.).
  • Juozas Indriūnas, Lietuvos inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (m. 1989 m.).
• 1897 m.:
  • Petras Kutka, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1965 m.).
  • Pranas Vikonis, mokytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1959 m.).
• 1899 m. – Pranas Vainauskas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. 1994 m.).
• 1907 m. – Vincas Atkočaitis, lietuvių prozininkas, poetas (m. 1935 m.).
• 1914 m. – Pranas Gaida-Gaidamavičius, Lietuvos kunigas, žurnalistas, teologijos daktaras.
• 1927 m. – Vitas Valatka, Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (m. 1977 m.).
• 1933 m. – Martynas Vainilaitis, lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (m. 2006 m.).
• 1935 m.:
  • Genovaitė Vaiginytė, Lietuvos teatro aktorė, skaitovė.
  • Stanislav Akanovič, pedagogas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys.
• 1938 m. – Ronius Karopčikas, ūkininkas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m.:
  • Vida Krištolaitytė, Krištolaitis, Lietuvos tapytoja, grafikė (m. 2017 m.).
  • Vladas Baltuškevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 2022 m.).
  • Mykolas Rekys, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (baritonas) (m. 2022 m.).
• 1943 m. – Kasparas Jurevičius, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Julija Sakalaitė, lietuvių teatro aktorė. Vyras – aktorius Vytautas Paukštė.
• 1948 m. – Almutė Gražulienė-Kankevičiūtė, Lietuvos šokėja, baletmeisterė, pedagogė.
• 1951 m. – Inna Matvejeva, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Juozas Kuliešius, energetikas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Antanas Nesteckis, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Rimvydas Kepežinskas, Lietuvos grafikas.
• 1957 m. – Jonas Barkauskas, Lietuvos architektas.
• 1958 m.:
  • Rasa Juknevičienė, Lietuvos politikė, Kovo 11 akto signatarė, LR krašto apsaugos ministrė.
  • Regina Daškevičienė, pedagogė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1961 m.:
  • Giedrė Jatautytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Vida Vičkačkaitė, VU Analizinės ir aplinkos chemijos katedros docentė, daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatė.
• 1963 m. – Viačeslav Karmanov, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Viačeslav Titov, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Robertas Bitinas, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos. Krepšininko karjerą pradėjo Druskininkų krepšinio klube „Ateitis“.
• 1990 m. – Aurimė Rinkevičiūtė, Lietuvos krepšininkė, rungtyniaujanti Vilniaus „TEO“ komandoje įžaidėjos pozicijoje.

Mirtys

• 1960 m. – Motiejus Pečiulionis, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (g. 1888 m.).
• 1971 m. – Juozas Kupčinskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras (g. 1906 m.).
• 1972 m. – Stasys Birutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1893 m.).
• 1975 m. – Stasys Dirmantas, geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
• 1980 m. – Justas Paleckis, Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje (g. 1899 m.).
• 1981 m. – Jonas Adomaitis, pedagogas, vertėjas, teatro kritikas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1960 m.) (g. 1903 m.).
• 1982 m.:
  • Petras Zulonas, lietuvių aktorius (g. 1910 m.).
  • Vladas Zinkevičius, pedagogas, chorvedys ir vargonininkas (g. 1923 m.).
• 1992 m. – Juozas Dačys, Lietuvos ir JAV statybos inžinierius (g. 1904 m.).
• 1996 m. – Albinas Griška, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. filosofijos mokslų daktaras 1977 m (g. 1915 m.).
• 1998 m. – Anicetas Arminas, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.^[1] (g. 1931 m.).
• 2005 m. – Antanas Vadopalas, agronomijos profesorius, habilituotas daktaras (g. 1921 m.).
• 2006 m.:
  • Leonardas Grudzinskas, Lietuvos žurnalistas-gamtininkas, rašytojas (g. 1939 m.).
  • Mikalojus Kondratas, pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas (g. 1921 m.).
• 2010 m. – Eugenijus Karpavičius, Lietuvos knygų dailininkas, leidėjas, plakatistas (g. 1953 m.).
• 2020 m. – Jonas Domarkas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (g. 1934 m.).
• 2021 m. – Albinas Sirvydis, Lietuvos teisininkas, teisėjas (g. 1949 m.).
• 2024 m. – Ona Baliukienė, lietuvių poetė (g. 1943 m.).^[2]

Įvykiai

• 1500 – ispanų keliautojas Visentė Janjesas Pinsonas (Vicente Yanes Pinzon) atrado Braziliją;
• 1699 – pasirašius Karlovicų taikos sutartį, baigėsi Austrijos ir Turkijos karas;
• 1788 – į Australijos Sidnėjaus miestą atvyko pirmieji kolonistai iš Anglijos;
• 1827 – Peru nutraukė sąjungą su Kolumbija ir paskelbė nepriklausomybę;
• 1841 – Honkonge iškelta britų vėliava, prieš šešias dienas Kinijai sutikus atiduoti šią salą Didžiajai Britanijai;
• 1875 – Džordžas F. Grynas iš Kalamazu (Kalamazoo) užpatentavo savo išrastą elektrinį dantų grąžtą;
• 1905 – Pietų Afrikoje netoli Pretorijos rastas didžiausias pasaulyje deimantas – tai 3 tūkst. 106 karatų dydžio Kulinanas (Culinan);
• 1911 – Drezdene įvyko Richardo Štrauso (Richard Strauss) operos „Kavalierius su rože“ premjera;
• 1924 – antrasis TSRS tarybų suvažiavimas nutarė išsaugoti sausio 21 dieną mirusio Lenino kūną. Taip pat nutarta Petrogradą pavadinti Leningradu;
• 1939 – Ispanijos pilietinio karo metu diktatoriaus Fransisko Franko (Francisco Franco) pajėgos užėmė Barseloną;
• 1950 – Indija oficialiai paskelbta respublika Britų sandraugos sudėtyje;
• 1956 – Elvis Preslis pirmą kartą pasirodė televizijoje;
• 1965:
  • Pietų Vietname kariškiai paėmė valdžią į savo rankas ir nuvertė pilietinę Tran Van Huongo (Tran Van Huong) vyriausybę;
  • hindi kalba paskelbta oficialia Indijos valstybės kalba. Kilus neramumams šalies pietuose, Indijos vyriausybė paskelbė, kad anglų kalba laikinai bus antroji valstybinė kalba.
• 1980 – Izraelis ir Egiptas užmezgė diplomatinius santykius;
• 1994 – Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą „Partnerystė taikos labui“;
• 1996 – JAV Senatas pritarė START-2 sutarčiai dėl puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo;
• 2001 – Indijos Gudžurato valstijoje per žemės drebėjimą, 7,7 balo pagal Richterio skalę, žuvo apie 18 tūkstančių žmonių;
• 2003 – JAV teniso žvaigždė, 46 metų Martina Navratilova tapo seniausia žaidėja, laimėjusia vieno pagrindinių „Grand Slam“ teniso turnyrų „Australian Open“ mišraus dvejeto varžybas. Jos partneris buvo Indijos tenisininkas Leanderis Paesas (Leander Paes).

Gimimo dienos

• 1880 m. – Duglas Makartūras, JAV armijos generolas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė Japonijos kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją^[3] (m. 1964 m.).
• 1894 m. – Oldosas Leonardas Hakslis, anglų rašytojas fantastas (m. 1963 m.).
• 1904 m. – Ona Baužienė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja.
• 1905 m. – Maria Augusta von Trapp, austrų dainininkė^[4] (m. 1987 m.).
• 1918 m. – Nikolajė Čaušesku, Rumunijos diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį 1965–1989 m (m. 1989 m.).
• 1921 m. – Akio Morita, japonų verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų^[5] (m. 1999 m.).
• 1945 m. – Jacqueline Mary du Pré, britų violončelistė^[6] (m. 1987 m.).
• 1953 m. – Alik L. Alik, dabartinis Mikronezijos Federacinių Valstijų viceprezidentas, diplomatas ir politikas.
• 1958 m. – Elena DeGeneres, JAV komikė, televizijos laidų vedėja ir aktorė, vienuolika kartų laimėjusi Emmy apdovanojimą.
• 1961 m. – Veinas Gretzkis, kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje, Finikso „Coyotes“ bendrasavininkis.
• 1963 m. – José Mourinho, futbolo treneris, nuo 2010 metų vadovaujantis Real Madrid klubui. 2004 ir 2005 m. Tarptautinė futbolo statistikos ir istorijos federacija jį išrinko geriausiu metų treneriu.
• 1979 m. – Maksimas Sergejevičius Kaliničenka, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Dniepropetrovsko „Dnìpro“ klubo saugas.
• 1981 m. – Pakito, prancūzų elektroninės muzikos atlikėjas.
• 1982 m. – Kana, japonų dainininkė, žaislų dizainerė, modelis, iliustratorė ir mados dizainerė.
• 1986 m. – Mustafa Jatabarė, Prancūzijoje gimęs Malio futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Žaidžia Prancūzijos Antrosios lygos klube Clermont Foot.

Mirtys

• 1823 m. – Edvardas Dženeris, anglų mokslininkas, išradęs pirmąją vakciną (g. 1749 m.).
• 1891 m. – Nikolausas Otas, vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (g. 1832 m.).
• 1942 m. – Feliksas Hausdorfas, vokiečių matematikas, vienas modernios topologijos pradininkų. Ženkliai prisidėjo prie aibių teorijos, mato teorijos, kompleksinės analizės ir funkcinės analizės (g. 1868 m.).
• 1943 m. – Nikolajus Vavilovas, vienas žymiausių rusų mokslininkų -genetikas, botanikas, selekcininkas, geografas, TSRS Mokslų akademijos narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), TSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920–1940 m.), TSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.) (g. 1887 m.).
• 1949 m. – Rudolfas Berzinis, latvių dainininkas (tenoras) (g. 1881 m.).
• 1962 m. – Čarlzas Lučianas, legendinis italų kilmės JAV gangsteris, po Kastelamarezės karo įkūręs mafijos Sindikatą (g. 1896 m.).
• 2020 m. – Kobe Bryant, NBA žaidėjas, visą karjerą nuo 1996 iki 2016 m. rungtyniavęs Los Andželo „Lakers“ klube, gynėjo pozicijoje. (g. 1978 m.).