Havajai
Šis straipsnis apie JAV valstiją. Apie archipelagą skaitykite straipsnyje Havajai (salynas).
Havajai (angl. State of Hawaii, hav. Moku‘āina o Hawai‘i) – 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,43 mln. gyventojų (2015 m.).
| Havajai State of Hawaii Moku'āina o Hawai'i | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
_(US50)_(-grid).svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-10) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Honolulu | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų, havajiečių | ||||||
| Įkūrimo data | 1959 m. | ||||||
| Gubernatorius | David Ige (D) | ||||||
| Leitenantas gubernatorius | Shan Tsutsui (D) | ||||||
| Gyventojų | 1 441 553 (40) | ||||||
| Plotas | 29 311 km² (43) | ||||||
| - vandens % | 41,2 % | ||||||
| Tankumas | 49 žm./km² (13) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Mauna Kėja (4205 m)[a] | ||||||
| Žemiausia vieta | Ramusis vandenynas | ||||||
| ISO 3166-2 | US-HI | ||||||
| Tinklalapis | hawaii.gov | ||||||
 Vikiteka | HavajaiVikiteka | ||||||
Vikipedijos pavadinimas kilęs iš havajiečių kalbos žodžio wiki, kuris reiškia „vikriai“, „sparčiai“, „ypač greitai“.[2][3]
Istorija
IV–V a. Havajuose gyventa polineziečių, atvykusių iš Markizo salų, VIII–IX a. iš Taičio.
XVI a. salas aplankė ispanai. 1778 m. čia lankėsi anglų keliautojas Džeimsas Kukas.[4] Salas suvienijo Kamehameha I, 1810 m. įkūręs karalystę ir pradėjęs dinastiją, kuri valdė iki 1872 m.[5] 1820 m. atvyko pirmieji misionieriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vėliau kolonistų. Ūkyje įsivyravo cukranendrių plantacijos. Stiprėjo Jungtinių Amerikos Valstijų, dėl Havajų besivaržančių su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, politinė, ekonominė ir karinė įtaka. Misionierių palikuonys aktyviai dalyvavo komerciniuose ir politiniuose reikaluose, tokiu būdu konfliktuodami su sostu.[6] 1893 m. Jungtinėms Valstijoms inspiravus karinį perversmą buvo nuversta karalienė Liliuokalani.[4] 1894 m. Havajai paskelbti respublika, o jau 1898 m. aneksuoti Jungtinių Amerikos Valstijų ir 1900 m. įgijo teritorijos statusą.[4]
1908 m. Havajuose buvo įkurta svarbiausia Jungtinių Valstijų Ramiojo vandenyno karinio laivyno bazė – Perl Harboras. 1941 m. gruodį ją užpuolus japonams JAV įsitraukė į II pasaulinį karą. 1959 m. Havajai tapo 50-ąja JAV valstija. 1995 m. polineziečių vadai ir seniūnai priėmė konstituciją ir deklaravo siekį taikiais būdais atkurti Havajų nepriklausomybę.[4]
Administracinis suskirstymas
.jpg)
Geografija ir geologija
Havajai yra vienintelė JAV valstija, kurios teritoriją sudaro tik salos ir kurios teritorija vis didėja (dėl lavos išsiveržimų).
Havajų salynas labai izoliuotas, t. y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik Velykų sala.
Havajų salyną sudaro daugybės salų, atolų ir povandeninių užgesusių ugnikalnių grandinė, nusidriekusi apie 2500 km ilgio lanku iš šiaurės vakarų į pietryčius tarp 19° ir 29° šiaurės platumos.[4] Grandinė susidarė Ramiojo vandenyno litosferos plokštei slenkant virš Havajų karštojo taško.[4] Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) Niihau, Kauai, Oahu, Molokai, Lanai, Kahoolavė, Maui, Havajai (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).
Visas Havajų salas suformavo ugnikalniai, iškilę Ramiojo vandenyno tektoninėje plokštėje ties karštuoju tašku. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra „ramesnės“, t. y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje (Haleakala Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs Mauna Loa, Kilauea ugnikalniai, o dar labiau į pietus vandenyno gelmėje kyla naujas veikiantis Loihi ugnikalnis.[4]
Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kėja – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya Papua Naujojoje Gvinėjoje, 4884 m.).
Ekonomika
Salose auginami ananasai, cukranendrės, papajos, kava. Yra žvejojami tunai. Pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Apie 90 % salų gyventojų dirba aptarnavimo srityje.
Gyventojai
2020 m. etninė sudėtis:
- azijiečiai – 37,2 % (filipiniečiai, japonai, kinai, korėjiečiai)
- mišrios kilmės – 25,3 %
- baltieji – 22,9 % (vokiečių, anglų, airių, portugalų kilmės)
- havajiečiai ir kiti polineziečiai – 10,8 %
- afroamerikiečiai – 1,6 %
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys[7]
Transportas
Kiekvienoje saloje yra išvystyti sausumos keliai ir greitkeliai. Taip pat visose salose veikia viešųjų autobusų sistemos.
Anksčiau salose buvo geležinkelių sistema. Šiuo metu yra statomas naujas traukinių sistemos tinklas, kurio pirmasis etapas planuojamas baigti 2020 m. pabaigoje, antrasis – 2025 m.[8]
Pagrindinis visų salų oro uostas yra Daniel K. Inouye tarptautinis oro uostas (Oahu saloje). Šis oro uostas leidžia gyventojams ir turistams pasiekti Šiaurės Amerikos, Azijos, Australijos ir Okeanijos miestus. Havajuose veikia trys oro kompanijos – „Hawaiian Airlines“, „Mokulele Airlines“ ir „Go!“.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Havajai yra užmezgę partnerystės ryšius: