Hesiodas
| Hesiodas gr. Ἡσίοδος | |
|---|---|
 | |
| Gimė | VIII a. pr. m. e. pabaiga |
| Mirė | VII a. pr. m. e. pradžia |
| Tautybė | graikas |
| Veikla | graikų poetas ir rapsodas |
 Vikiteka | Hesiodas |
Hesiodas arba Heziodas (gr. Ἡσίοδος) – graikų poetas ir rapsodas, gyvenęs apie 700 m. pr. m. e., vienas pirmųjų graikų ir visos Europos poetų.[1] Kilęs iš Askros Bojotijoje.[2] Hesiodo tėvas buvo paprastas žemdirbys, brolis Persas, papirkęs teisėjus, pasisavino Hesiodo palikimą.[1] Pasak paties poeto, savo talentą gavęs vaikystėje iš mūzų, kurios pasirodžiusios jam ganant avis.[3]
Kūriniai
Išlikę du hegzametru sukurti Hesiodo epai – „Darbai ir dienos“ ir „Teogonija“. „Darbai ir dienos“ laikoma pirmąja Europos didaktine poema, turėjusia įtakos ir naujųjų laikų kūrybai, tarp jų ir lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui, bei jo „Metams“.[4] Poema be siužeto, veikėjų, skirta broliui Persui sugrąžinti į tiesos kelią.[5] Joje aprašomi žemės ūkio darbai, mokoma teisingumo, darbštumo, dievotumo, aukštinamas valstiečio darbas ir buitis. Yra patarlių ir priežodžių. „Teogonija“ – svarbus veikalas vadinamajai Homero religijai pažinti, joje bandoma sutvarkyti senovės graikų dievų panteoną, pateikiama jų hierarchija, genealogija, vaizduojamas Visatos susidarymas, parodoma, kaip iš chaoso pamažu susidarė darnus pasaulis.[2][1]
