Jabjum

Jabjum (tibet. ཡབ ཡུམ​  = Yab-yum 'tėvas-motina') – Tibeto budizmo mene sutinkamas simbolis – vyriška ir moteriška figūros sueities pozoje. Šis vaizdinys kyla iš ezoterinių tantrinių mokymų (anutarajoga tantros). Panašus vaizdinys sutinkamas ir hinduistinėje tantroje, kur vadinamas maithuna. Jabjum pozoje vaizduojama tūžmioji Vadžrajoginės hipostazė Vadžaravarahė ir rūstusis Heruka Čakrasamvara. Ši pora vadinama Hevadžra.^[1] Gali būti vaizduojamos ir kitos poros, pvz., buda Samantabhadra ir Samantabhadrė.

Jabjum motyvas aptinkamas ant tibetietiškų piešinių (thankų), vaizduojamas skulptūromis ir bareljefais. Galimas ir neikoninis vaizdavimas jantra arba mandala. Jabjum reiškia priešybių vienybę, kosminių principų hierogamiją, tai dualizmo transcendencijos priemonė. Vyriška figūra atspindi vyrišką, veiklų, gabų principą (upają), atjautą (karuną), o moteriška – pasyvų, išminties principą (pradžnią), erdvę.^[2] Jabjum konfigūracija naudojama tantrinėse idamų meditacijose, susitapatinant su šia priešybių sąjunga. Yra ir fizinė jabjum praktika (sadhana), vadinama karmamudrā. Tikima, kad sueities metu kylantis palaimos ir nedvejybės jausmas yra palanki akimirka išsivaduoti iš karmos ir pasiekti atbudimą.^[3]