Juta

Juta (angl. State of Utah) – 45-oji JAV valstija, esanti šalies vakarinėje dalyje. Sostinė ir didžiausias miestas – Solt Leik Sitis. Plotas – 219,9 tūkst. km². Savo vardą Juta gavo nuo indėnų jutų genties.

Juta
Utah

Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)

Valstybė

Jungtinės Amerikos Valstijos

Administracinis centras

Solt Leik Sitis

Apygardos

29

Oficialios kalbos

anglų

Įkūrimo data

1896 m.

Gyventojų

3 337 975 (30)

Plotas

219 887 km² (13)

- vandens %

3,25 %

Tankumas

15 žm./km² (41)

Aukščiausia vieta

Kingso kalnas (4126 m)

ISO 3166-2

US-UT

Tinklalapis

utah.gov

Vikiteka

JutaVikiteka

Istorija

Valstija nuo 1896 m. sausio 4 d.

Geografija

Jutos paviršius kalnuotas. Vakarinę pusę užima Didysis Baseinas, šiaurės rytuose ir vidurinėje dalyje iškilę Uoliniai kalnai (Vosačo kalnagūbris, Juintos kalnagūbris), pietryčiuose driekiasi Kolorado plynaukštė. Vosačo kalnagūbryje stūkso aukščiausia Jutos vieta – Kingso viršukalnė (4123 m).

Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra šiaurės rytuose –5 °C, pietuose –1 °C, liepos atitinkamai +22 °C ir +28 °C. Per metus iškrinta 100–1000 mm kritulių.^[2] Daug kur sausringa. Žiemomis vietomis ilgai tvyro rūkas. Žiemą dažnas sniegas.

Per valstiją teka Koloradas su intakais – Grin Riveriu, San Chuanu, Eskalante, Verdžinu. Šiaurės vakarinė dalis priklauso nenuotakiems baseinams. Čia telkšo Didysis Druskų ežeras, Sevyras, Jutos ežeras, šiam baseinui priklauso Sevyro upė.

Miškai užima apie 30 % Jutos teritorijos. Kalnuose auga spygliuočių miškai. Jutos vakaruose plyti dykumos (Mohavių dykuma, Sevyro dykuma, Didžiojo Druskų ežero dykuma) ir pusdykumės. Daug vaizdingų kraštovaizdžių, saugomų teritorijų.

Žymiausi lankytini objektai

Didysis Druskos ežeras (angl. Great Salt Lake)
Didžiojo Druskos ežero dykuma (angl. Great Salt Lake Desert)
Bonevilio druskožemiai (angl. Bonneville Salt Flats)
Vosačo kalnagūbris – aukščiausias kalnas Nebo (angl. Wasatch Range)
Kapitolijaus rifo nacionalinis parkas (angl. Capitol Reef National Park)
Arkų nacionalinis parkas (angl. Arches National Park)
Kanjonų žemės nacionalinis parkas (angl. Canyonlands National Park)
Braiso kanjono nacionalinis parkas (angl. Bryce Canyon National Park)
Siono nacionalinis parkas (angl. Zion National Park)
Pauelo tvenkinys (angl. Lake Powell); Glen kanjono užtvanka yra Arizonoje tik už Jutos-Arizonos ribos.
Monumento slėnis (angl. Monument Valley) ant Jutos-Arizonos ribos
Raudonasis kanjonas
Mažesnė dalis navahų tautos žemės ant pietryčių ribos su Arizona
Keturių valstijų kampų sutikimas: Juta, Arizona, Naujoji Meksika, ir Koloradas.

Kolorado upė ir jos intakai išgraužė daug kanjonų pietų Jutoje.

Gyventojai

Juta – viena rečiausiai gyvenamų JAV valstijų; apie 80 % Jutos gyventojų gyvena Jutos šiaurėje (Solt Leik Sičio aglomeracijoje).

2020 m. etninė sudėtis:

baltieji – 78,9 % (anglų, vokiečių, danų, švedų, norvegų, airių, škotų, italų, olandų kilmės)
lotynoamerikiečiai – 15,1 % (daugiausia meksikiečiai)
azijiečiai – 3,6 % (kinai, vietnamiečiai, japonai)
afroamerikiečiai – 1,8 %
indėnai – 1,8 % (šošonai, jutai, pajučiai, navachai)
Ramiojo vandenyno tautų atstovai – 1,7 %

Juta – vienintelė JAV valstija, kurioje dominuoja mormonai (>55 %).

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys^[3]

Solt Leik Sitis (199,7 tūkst. gyv.)
Vest Vali Sitis (140,2)
Vest Džordanas (116,9)
Provas (115,1)
Oremas (98,1)
Sandis (97,2)
Sent Džordžas (95,3)
Ogdenas (87,3)
Leitonas (81,7)
Saut Džordanas (77,4)
Lihajus (75,9)

Ekonomika

Drėkinamuose plotuose auginami žemės ūkio produktai yra kukurūzai, miežiai, kviečiai, tačiau dauguma valstijos pajamų iš žemės ūkio gaunama iš gyvulių ir jų produktų.

Dauguma valstijos gyventojų dirba kalnakasybos srityje. Daugiausia kasamas varis, mažesniais kiekiais auksas, molibdenas, magnis.

Dabar Jutos valstija yra aviacijos tyrimų, raketų, erdvėlaivių, kompiuterinių technologijų, elektroninių sistemų centras. Kiti valstijos gamintojai apdirba maisto produktus, gamina įvairius mechanizmus, kurą. Turizmas vis daugiau vietos užima valstijos ekonomikoje.