Kaniūkai (Šalčininkai)
- Kitos reikšmės – Kaniūkai (reikšmės).
Kaniūkai | ||
---|---|---|
54°16′41″š. pl. 25°14′42″r. ilg. / 54.278°š. pl. 25.245°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Šalčininkų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Gerviškių seniūnija | |
Gyventojų | 114 | |
Vikiteka | Kaniūkai (Šalčininkai) | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Koniuchy |
Kaniūkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 2 km į rytus nuo Gerviškių, prie kelio 126 Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės , Šalčios kairiajame krante, pietrytiniame Rūdninkų girios pakraštyje. Yra paštas (LT-17011), veikia J. Sniadeckio gimnazijos skyrius. Saugomas Kaniūkų akmuo.
Istorija
Archeologijos duomenimis, kaimo teritorijoje žmonių gyventa IX–XII a. Kaimo vakariniame pakraštyje yra archeologijos paminklas – 9 m skersmens ir 1,5 m aukščio pilkapis ir kelių apardytų pilkapių liekanos.
1920–1939 m. Kaniūkai priklausė Lenkijos valdomo Vilniaus krašto Lydos apskrities Benekainių valsčiui. Iki II pasaulinio karo veikė lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir jos įsteigta skaitykla.
1944 m. sausio 29 d. sovietiniai partizanai Kaniūkų žudynių metu nužudė 35 kaimo gyventojus. Po II pasaulinio karo TSRS okupacinė valdžia ištrėmė dvi šeimas, per lenkų repatriaciją iš Lietuvos kai kurie gyventojai išvyko į Lenkiją.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1920–1939 m. | Benekainių valsčius | Lydos apskritis |
1944 m. | Jašiūnų valsčius | Eišiškių apskritis |
–1950 m. | Šalčininkų valsčius | Vilniaus apskritis |
1950–1962 m. | Kaniūkų apylinkės centras | Šalčininkų rajonas |
1962–1970 m. | Eišiškių rajonas | |
1970–1972 m. | Gerviškių apylinkė | |
1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
1995– | Gerviškių seniūnija | Šalčininkų rajono savivaldybė |
Gyventojai
Per nacių okupaciją sukurtos Lietuvos generalinės srities 1942 m. gegužės mėn. gyventojų surašymo duomenimis, Kaniūkuose buvo 74 sodybos, 364 gyventojai.
Demografinė raida tarp 1921 m. ir 2021 m. | |||||||
1921 m.[2] | 1942 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur.[4] | 1985 m.[5] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
280 | 364 | 275 | 246 | 232 | 222 | ||
1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2005 m. | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | - | ||
195 | 167 | 182 | 125 | 114 | - | ||
|
Šaltiniai
- Koniuchy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 340 psl. (lenk.)
Nuorodos
- Rimantas Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais
- Irena Tumavičiūtė. Sausio 29-oji: Kaniūkų skerdynių dalyvio prisipažinimas Archyvuota kopija 2013-02-03 iš Wayback Machine projekto.