Šalčininkai
Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas.
Šalčininkai | ||
---|---|---|
Pagrindinė – Vilniaus – gatvė | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Šalčininkų rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 6 841 | |
Plotas | 2,98 km² | |
Tankumas | 2 296 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-17001 | |
Vikiteka | Šalčininkai | |
rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе[2][3], lenk. Soleczniki |
Miestas yra lenkų kultūros centras – 71 proc. gyventojų yra lenkai.
Etimologija
Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio. Vietovardžių daryba su priesaga -ininkai ypač būdinga Pietų Lietuvai.[4]
Kryžiuočių minimas Šalčininkų vietovardis Salzininken anksčiau buvo klaidingai palaikytas Druskininkais.[5]
Geografija
Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.
Istorija
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai. XIX a. Šalčininkai buvo miestelis ir dvaras Vilniaus apskrities Šalčininkų valsčiuje.[6]
Miesto teises gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu veikė SDAALR (rus. ДОСААФ) gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius iš stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.
2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIV a. – XIX a. pradžia | Šalčininkų valsčius | ? | |
XIX a. | Vilniaus apskritis | ||
1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
1939–1940 m. | Ašmenos apskritis | Baltarusijos TSR | |
1940 m. | Varanavo rajonas | ||
1940–1941 m. | Vilniaus apskritis | ||
1941–1944 m. | Eišiškių apskritis | ||
1944–1950 m. | Vilniaus apskritis | ||
1950–1953 m. | Šalčininkų apylinkės centras | Šalčininkų rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras | ||
1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | ||
1972–1995 m. | Šalčininkų rajono centras | ||
1995– | Šalčininkų seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybės centras | Vilniaus apskritis |
Gyventojai
Pagal 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatus, 12,2 proc. Šalčininkų rajono gyventojų yra gimę ne Lietuvoje.
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||
1868 m.*[3] | 1900 m.*[2] | 1905 m.[7] | 1931 m.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1976 m.[10][11] | 1979 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
332 | 400 | 520 | 799 | 1 763 | 3 000 | 3 857 | ||
1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2017 m. | 2018 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | ||
6 480 | 6 722 | 6 358 | 6 664 | 6 609 | 6 718 | 6 857 | ||
| ||||||||
|
Tautinė sudėtis
2011 m. gyveno 6 358 žmonės:[16]
| 2001 m. gyveno 6 722 žmonės:[17]
|
Žymūs žmonės
- Aronas Solcas (1872–1945), žymus sovietų partinis ir valstybės veikėjas
- Henoch Leibowitz (1918–2008), rabinas, mokytojas
- Edward Kozakiewicz (g. 1948), Lenkijos lengvaatletis
- Władysław Kozakiewicz (g. 1953), lenkų lengvaatletis, Maskvos olimpiados čempionas
- Robert Mickevič (g. 1969), žurnalistas, politikas
Miestų partnerystė
Švietimo ir ugdymo įstaigos
Sportas
- FK Šalčia Šalčininkai (futbolas)
- BC Šalčininkai (krepšinis)
Galerija
- Kryžius netoli Šalčios upelio
- Šv. Jackaus koplytėlė (arch. L. Gucevičius)
- Meno mokykla
- Namai prie Vilniaus gatvės
- Parkas su akmenimis
- Parko estrada
- J. Sniadeckio gimnazija
- Evangelinio tikėjimo bažnyčia
- Autobusų stotis
- Ligoninė
- Įmonė „Spartukas“
Šaltiniai
- Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 210 psl.