Karolis III Naivusis

Kilęs iš Karolingų dinastijos. Tėvas karalius Liudvikas II, motina Adelaida de Friul, gimė po tėvo mirties.

Reimso arkivyskupo 893 m. paskelbtas karaliumi, faktiškai pradėjo valdyti po pilietinio karo 898 m., kai mirė karalius Edas I (Eudes). Pagal 911 m. Sent Kler siur Epto sutartį perleido vikingams Prancūzijos šiaurės vakarų žemes, vėliau pavadintas Normandija. Vasalų 922 m. nuverstas ir nuo 923 m. iki mirties kalintas Peronos tvirtovėje.^[1]

• Nuo 907 m. balandžio 16 d. – Frederuna (Frederuna; 887 – 916 arba 917 vasario 10), grafo Ditricho ir Matildos duktė. Santuokoje su ja gimė 6 dukterys:
  • Irmentruda (Ermentrude; g. tarp 908–916, mirė po 949 kovo 28); vyras: Lotaringijos pfalcgrafas Gotfridas (apie 905/910 – po 949 kovo 26), Julichgau grafas, Lotaringijos pfalcgrafas
  • Fizela (Gisele; g. tarp 908–916); vyras: (nuo 912 metų) Normandijos hercogas Rolonas
  • Frederuna (Frederuna; g. tarp 908–916)
  • Rotruda (Rothrude; g. tarp 908–916)
  • Adelaida (Adelaide; g. tarp 908–916)
  • Childegarda (Hildegarde; g. tarp 908–916)

• Nuo 919 m. spalio 7 d. – Ogiva Veseksietė (Edgifa; 902 – po 955), Anglijos karaliaus Edvardo I Vyresniojo duktė, karaliaus Atelstano sesuo. Ogiva iki 951 m. buvo vienuolė Notr-Dame, Laone, po to ji ištekėjo už Mo grafo Gerberto Senojo de Vermandua.
  • Liudvikas IV (Louis dit d’Outremer; 920/921 – 954), Vakarų frankų karalius nuo 936.

• Dar jis turėjo nesantuokinių vaikų, tame tarpe:
  • Arnulfas (Arnulf)
  • Drogo (Drogon)
  • Roriko (Roricon; m. 976 gruodžio 20), Laono vyskupas, palaidotas Šv. Vincento bažnyčioje, Laone
  • Alpaisa (Alpaïs)

• Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l’Europe, 1983 [détail des éditions]
• Jean-Charles Volkmann, To know Well the genealogies of the kings de France ISBN 2-87747-208-6
• Michel Mourre, Le petit Mourre. Dictionnaire d’Histoire universelle ISBN 978-2-04-732194-2