Gruodžio 20

Vardadieniai

Abraomas, Abrys, Daugardas, Dominykas, Gražvilė, Namvaldas, Namvaldė, Pastoras, Teofilė, Teofilija, Teofilis, Teofilius, Topilė, Topilius

Įvykiai

• 1701 – Švedijos kariuomenė užėmė Kauną;
• 1918 – įkurta Kauno apskritis;
• 1922 – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Japonija pripažino Lietuvą de jure;
• 1990 – Kopenhagoje atidarytas trijų Baltijos valstybių informacinis biuras;
• 1990 – LASS tarybos plenumas nutarė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data laikyti 1926 m. liepos 24 d.;
• 1991 – Vilniaus arkivyskupijos kurijai vyriausybė grąžino jai anksčiau priklausiusius pastatus;
• 1991 – atkurta Lietuvos krepšinio federacijos narystė tarptautinėje krepšinio federacijoje – FIBA;
• 2001 – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pašventinta Dievo gailestingumo koplyčia;
• 2002 – pasienyje su Baltarusija atidaryta nauja valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Švenčionių užkarda, sauganti 37 kilometrų sienos ruožą.

Gimimo dienos

• 1807 m. – Tomas Jurgis Dobševičius, Lietuvos kunigas, istorikas, pedagogas (m. 1881 m.).
• 1884 m. – Juozas Gruodis, lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius (m. 1948 m.).
• 1890 m. – Juzefas Jodkovskis, Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos archeologas, meno istorikas ir numizmatas (m. 1950 m.).
• 1898 m.:
  • Albinas Čepas, Lietuvos ir SSRS karinis veikėjas, generolas (m. 1963 m.).
  • Česlovas Pakuckas, Lietuvos geologas, paleontologas (m. 1965 m.).
• 1901 m.:
  • Stanislovas Blinstrubas, Lietuvos mokslininkas geologas, magnetinės ir gravimetrinės naudingųjų iškasenų paieškos pradininkas (m. 1969 m.).
  • Stasys Blinstrubas, Lietuvos geofizikas, technikos mokslų daktaras (m. 1969 m.).
• 1903 m. – Antanas Šabaniauskas, Lietuvos estrados dainininkas (m. 1987 m.).
• 1907 m. – Eugenijus Bandzevičius, lietuvių baleto artistas, baletmeisteris.
• 1913 m. – Aleksandras Pliateris, Aleksandras Plateris, teisininkas, teisės istorikas, sociologas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (m. 1997 m.).
• 1919 m. – Eduardas Balsys, lietuvių kompozitorius, pedagogas (m. 1984 m.).
• 1922 m. – Vytautas Jančys, Lietuvos kompozitorius, smuikininkas (m. 1990 m.).
• 1924 m. – Irina Jukova, Lietuvos teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2010 m.).
• 1930 m.:
  • Henrikas Šablevičius, lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas (m. 2004 m.).
  • Vytautas Aleksa, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1932 m. – Vladas Vildžiūnas, Lietuvos skulptorius, fotografas, visuomenės veikėjas.
• 1933 m. – Algimantas Merkevičius, Lietuvos archeologas.
• 1934 m. – Aleksandras Indriulaitis, Lietuvos menotyrininkas.
• 1935 m. – Petras Vaičekonis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1936 m. – Feliksas Alimas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1938 m. – Pranas Kūris, teisininkas, TSKP ir Lietuvos TSR politinis veikėjas, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys, LTSR teisingumo ministras, vienintelis iš sovietinių okupacinės valdžios ministrų tapęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo nariu (pirmuoju teisingumo ministru), Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Teisės fakulteto dėstytojas, tarptautinių teismų teisėjas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, ambasadorius, MRU garbės daktaras.
• 1939 m. – Halina Kobeckaitė, Lietuvos diplomatė, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1941 m. – Eglė Kunčiuvienė, Lietuvos dailėtyrininkė.
• 1943 m.:
  • Kęstutis Jarašiūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Budnikas, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1949 m. – Vytautas Butkus, Lietuvos irkluotojas, olimpinių žaidynių vicečempionas, vėliau treneris.
• 1951 m. – Vytautas Budnikas, Lietuvos žurnalistas, rašytojas.
• 1952 m. – Nijolė Klimavičienė-Druktenytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1955 m. – Vytautas Masiulis, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Zigmas Vaišvila, politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1957 m. – Linas Daugnora, Lietuvos veterinarijos gydytojas, zooarcheologas, osteologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1958 m.:
  • Danguolė Barauskienė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Eugenija Liumaitė-Juodeikienė, Lietuvos poetė, pedagogė.
  • Vitalijus Kacilevičius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Audrys Karalius, yra architektas, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius, Kauno architektų bendruomenės renginių iniciatorius, visuomenėje geriausiai žinomas kaip mėnraščio Arkitektas, vėliau dvisavaičio laikraščio Statybų Pilotas steigėjas ir vyriausias redaktorius.
  • Liutauras Navickas, Lietuvos operos dainininkas, pedagogas.
  • Vytautas Labenskas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Algis Kašėta, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Stasys Vainoras, pedagogas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Edgaras Pilypaitis, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Alina Velykienė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1977 m. – Valentinas Klimašauskas, menotyrininkas, poetas, laisvosios minties puoselėtojas, naujųjų medijų ir nano robotų jungties generatorius, kuratorius, televizijos laidų kūrėjas, daugelio Lietuvos ir užsienio leidinių straipsnių apie meną, bei bendrus sociokultūrinius reiškinius autorius.
• 1984 m. – Zinaida Sendriūtė, lietuvių lengvaatletė, disko metikė. Sportininkės asmeninis disko metimo rekordas – 60 m 70 cm, pasiektas 2010 m. liepos 28 d. Barselonoje.
• 1988 m. – Šarūnas Neciunskas, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis saugo pozicijoje.

Mirtys

• 1790 m. – Juozapas Kazimieras Skuminas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1716 m.).
• 1938 m. – Izaokas Donskis, Lietuvos filosofas, filosofijos daktaras (g. 1898 m.).
• 1951 m. – Adomas Dundzila, Lietuvos knygų leidėjas ir prekybininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1882 m.).
• 1963 m. – Jakovas Ginzburgas, Lietuvos pianistas, pedagogas (g. 1900 m.).
• 1993 m. – Henrikas Kurauskas, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1929 m.).
• 1994 m. – Vladislovas Kalpokas, Lietuvos zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2006 m. – Jonas Adomavičius, gydytojas, filantropas (g. 1911 m.).

Įvykiai

• 1046 – Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas III nušalino popiežių Grigalių VI, o po keturių dienų į jo vietą paskyrė Klementą II;
• 1560 – įvyko pirmasis Škotijos bažnyčios visuotinis susirinkimas;
• 1699 – caras Petras I pasirašė dekretą dėl Rusijos kalendoriaus reorganizavimo, pagal kurį Naujieji metai iš rugsėjo 1 d. perkelti į sausio 1 d.;
• 1914 – per Pirmąjį pasaulinį karą prasidėjo pirmasis Šampanės mūšis;
• 1917 – sudaryta Felikso Dzeržinskio vadovaujama visos Rusijos ypatingoji komisija (ČK), kuriai pavesta kovoti su kontrrevoliucija ir sabotažu;
• 1925 – Maskvos Didžiajame teatre įvyko kino juostos „Šarvuotis Potiomkinas“, sukurtos 1905-1907 m. revoliucijos 20-osioms metinėms paminėti, premjera;
• 1945 – pirmuoju Antrosios Austrijos Respublikos prezidentu išrinktas Karlas Reneris (Karl Renner);
• 1951 – Experimental Breeder Reactor I tapo pirmuoju branduoliniu reaktoriumi, panaudotu elektros energijos gamybai.
• 1952 – JTO generalinė asamblėja priėmė konvenciją dėl moterų politinių teisių;
• 1970 – atsistatydino Lenkijos komunistų vadovas Vladislavas Gomulka (Wladyslaw Gomulka). Jį pakeitė Edvardas Gerekas (Edward Gierek);
• 1973 – Madride per pasikėsinimą nužudytas admirolas Luisas Karera Blankas (Luis Carrero Blanco);
• 1979 – už Pietų Korėjos prezidento Pak Čong Hi (Park Chung-hee) nužudymą Seule mirties bausme nuteistas Korėjos centrinės žvalgybos valdybos vadovas;
• 1981 – politinis prieglobstis JAV suteiktas Lenkijos ambasadoriui Vašingtone Romualdui Spasovskiui (Romuald Spasowski);
• 1987 – įvyko daugiausiai aukų taikos metu pareikalavusi katastrofa jūroje – Filipinų keltui „Dona Paz“ susidūrus su tanklaiviu žuvo 4386 keleiviai ir įgulos nariai;
• 1989 – JAV įsiveržė į Panamą ir sudarė naują vyriausybę, tačiau iš pradžių nepasiekė pagrindinio tikslo – sulaikyti prekyba narkotikais kaltinamą Panamos lyderį Manuelį Antoniją Norjegą (Manuel Antonio Noriega);
• 1990 – iš Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministro pareigų atsistatydino penkerius metus šias pareigas ėjęs Eduardas Ševardnadzė;
• 2000 – JT Saugumo taryba paskelbė ginklų embargą bei kelionių draudimą Afganistane veikusio Talibano vadovams, kol jie neišduos teroro aktų rengėjo Osamos bin Ladeno (Osana bin Laden);
• 2006 – Vakarų kranto mieste Ramaloje Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso rėmėjai surengė demonstraciją;
• 2006 – Irako Nadžafo miesto kontrolė perduota irakiečių pajėgoms;
• 2006 – Indonezija sulaukė įspėjimo apie galimus teroristinius išpuolius Kalėdų ir Naujųjų metų metu.

Gimimo dienos

• 1890 m. – Jaroslav Heyrovsky, 1959 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[1] (m. 1967 m.).
• 1894 m. – Kazimežas Dobrovolskis, lenkų istorikas, sociologas, etnologas (m. 1987 m.).
• 1927 m. – Kim Jongsam, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, pareigas ėjęs 1993–1998 m. laikotarpiu.
• 1930 m. – Regina Ezera, latvių rašytoja (m. 2002 m.).
• 1943 m. – Mara Kimelė, latvių teatro režisierė, pedagogė.
• 1945 m. – Peter Criss, amerikiečių roko grupės KISS būgnininkas^[2].
• 1946 m. – Uris Geleris, Izraelio magas, tariamai sugebantis „proto jėga“ lankstyti šaukštus, šakutes ir kitus geležinius daiktus. 1967 metais tarnaudamas Izraelio armijoje desantininku buvo sužeistas, vėliau dirbo didžėjumi Izraelio naktiniuose klubuose slapyvardžiu „UGMystery“.
• 1947 m. – Gigliola Cinquetti, italų dainininkė.
• 1957 m. – Anna Vissi, kipriečių ir graikų dainininkė. Nors ji gimė Kipre, bet augo Graikijoje. Taip pat žinoma ir Europoje bei JAV.
• 1959 m. – Kazimiežas Marcinkevičius, lenkų politikas, Lenkijos Ministras Pirmininkas (2005 m. spalio 31 d. – 2006 m. liepos 14 d.), vietos savivaldos veikėjas.
• 1975 m. – Bartošas Bosackis, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Lech Poznan klubo gynėjas.
• 1978 m. – Ndjitap Geremi, Kamerūno futbolininkas, žaidžiantis Anglijos Newcastle United klube.
• 1980 m.:
  • Ešlis Koulas, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Chelsea klubo gynėjas.
  • Martinas Gastonas Demichelis, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio gynėjo arba besiginančio saugo pozicijoje. Vokietijos klubo Bayern Munich žaidėjas.
• 1981 m. – Royal Ivey, amerikiečių krepšininkas^[3].

Mirtys

• 217 m. – Šventasis Zefyrinas, penkioliktasis popiežius, vadovavęs krikščionių bažnyčiai nuo 199 m. iki 217 m. gruodžio 20 d. Jo pirmtaku buvo šventasis Viktoras I, o po Zefyrino popiežiumi tapo šventasis Kalikstas I.
• 910 m. – Alfonsas III, Astūrijos, Leono ir Galisijos karalius, valdė nuo 866 m. gegužės 27 d. iki mirties. 867 metais numalšino baskų sukilimą (g. 848 m.).
• 1868 m. – Nestoras Kukolnikas, rusų rašytojas, dramaturgas, pedagogas (g. 1809 m.).
• 1931 m. – Gustafas Kosina, vokiečių archeologas (g. 1858 m.).
• 1934 m. – Nikolajus Maras, rusų archeologas, istorikas, kaukaziečių kalbų tyrinėtojas (g. 1864 m.).
• 1937 m. – Erichas Ludendorfas, vienas svarbiausių Vokietijos karo vadų per Pirmąjį pasaulinį karą^[4] (g. 1865 m.).
• 1944 m. – Abasas II Chilmi Paša, paskutinis Egipto chedivas, valdęs 1892–1914 m.^[5] Muhamedo Ali proanūkis. Siekė valdyti šalį savarankiškai, nepaisydamas britų generalinių konsulų. Rėmė panislamiškas jėgas. Prasidėjus I pasauliniam karui kvietė egiptiečius ir sudaniečius kovoti su britais. 1914 m. gruodžio 19 d. Didžiajai Britanijai paskelbus Egiptą savo protektoratu, nušalintas nuo valdžios. Gyveno tremtyje, daugiausia Šveicarijoje (g. 1874 m.).
• 1954 m. – Emilis Melngailis, latvių kompozitorius, etnografas, fotografas (g. 1874 m.).
• 1968 m. – John Ernest Steinbeck, JAV rašytojas. 1962 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1902 m.).
• 1982 m. – Artūras Rubinšteinas, amerikiečių pianistas, išeivis iš Lenkijos^[6] (g. 1887 m.).
• 1984 m.:
  • Dmitrijus Ustinovas, tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 1976–1984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas (g. 1908 m.).
  • Stanley Milgram, socialinis psichologas Jeilio, Harvardo ir Niujorko universitetuose. Harvarde jis atliko mažo pasaulio eksperimentą, vėliau tapusį Šešių lygmenų ryšio (angl. Six degrees of separation) teorijos pagrindu, Jeilyje – jo vardu pavadintą, Milgramo eksperimentą. Pastarojo metu buvo tiriamas žmogaus paklusnumas autoritetui. Taip pat jis yra artimo nepažįstamojo sąvokos autorius (g. 1933 m.).
• 1996 m. – Karlas Edvardas Saganas, amerikiečių astronomas, vienas iš astrobiologijos pradininkų ir SETI programos įkūrėjų. Karlas Saganas pasaulyje labiausiai išgarsėjo kaip mokslo populiarintojas (g. 1934 m.).
• 1998 m. – Alan Lloyd Hodgkin, 1963 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (g. 1914 m.).
• 2001 m. – Leopoldas Sedaras Sengoras, Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas (g. 1906 m.).
• 2006 m. – Yukio Aoshima, Japonijos politikas, buvęs Tokijo gubernatorius (g. 1932 m.).
• 2008 m. – Olga Lepešinskaja, rusų baleto artistė, pedagogė (g. 1916 m.).
• 2009 m. – Brittany Murphy, amerikiečių aktorė^[8] (g. 1977 m.).